Kadisas. Meilė iš antro karto

Taip apie savo mylimą miestą mano kiekvienas gaditano – šio miesto gyventojas. Bet tik mylintieji jį besąlygiškai save vadina dar švelniau – gaditas.

Kadiso geografinė padėtis

Kadisas (isp. Cádiz) įsispraudęs į siaurą pusiasalio strėlę ir nuo įlankos pusės atrodo kaip ant seklumos įstrigęs milžiniškas kruizinis laivas. Panašiai atrodytų Klaipėda, jeigu ją su visais namais ir gyventojais sugrūstumėte į Smiltynės galiuką, kuris prasideda nuo Naujosios perkėlos ir baigiasi Jūrų muziejumi. (Pats išsigandau tokio palyginimo, tačiau tai labai panašu į tiesą – tikrinau.)

Kadisas ne tik atrodo kaip ant seklumos užplaukęs kruizinis laivas – panašu, kad jo gyventojai irgi gyvena nesibaigiančio kruizo ritmu ir visai nesuka galvos, ar jų laivas kada nors įplauks į uostą ir jo keleiviai padės koją ant tvirtos žemės.

Kadiso gyventojai tarsi laivo įgula tarpusavyje pasiskirstę hierarchiškai – tie, kurie gyvena už senųjų miesto sienos vartų, vadinami „beduinais“, ir senojo centro gyventojai, save vadinantys tirilla.

Beprasmišką šio žodžio ieškoti žodyne – gaditanos turi savo kalbą, kurios žodžiai tik epizodiškai sutampa su oficialia ispanų kalba – castellano.

Gaditanų gyvenimo ritmas

Taip pat skaitykite:

Kelionė į miestą, kurio nebėra

Vibracija stabdant: ką ji gali reikšti?

Kodėl verta keliauti autobusu po Lietuvą?

Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių piligrimystė – bendrystė ir gyvas tikėjimo liudijimas

Vienintelė lietuvė Himalajų kalnuose S. Šimutė: gyvenu be šildymo, karšto vandens, automobilio

Įdomioji Mažoji Lietuva: vaizdingi miškų atradimai

Kaip apgalvotai išsirinkti dviratį: nuo poreikių iki biudžeto planavimo

Keliones automobiliu pamėgęs Aurelijus: triskart pigesnė meškų pilna Rumunija ir netikėtas perlas – Karkonošės kalnai

Galite sukišti miestą į pusiasalio galą, tačiau gaditano neįsprausite į jokius rėmus. Ko norėti, kai tavo miesto įkūrėjas yra Heraklis. Netikite? Pažiūrėkite į herbą, kuriame pavaizduotas atletiškas barzdotas vyras, už apykaklės laikantis du įmitusius liūtus, o tokie pavyzdžiai motyvuoja pakankamai.

Tikram gaditano nerūpi dalykai, vykstantys už jo miesto ribų, kurias nesunkiai apžvelgsite palypėję į Katedros bokštą. Kairėje – nieko gero – tik įlanka ir druskos garinimo tvenkiniai, o štai dešinėje už horizonto turėtų būti kažkada pasakiškai turtingos Kubos ar Puerto Riko salos.

Iš vakarų pusės į Kadisą suplaukdavo Amerikos turtai, o atgal laivai išplukdydavo Naujojo pasaulio užkariautojus ir šiaip varguolius, ieškančius laimės. Todėl porą šimtų metų Kadisas laikė save visos Ispanijos bamba, virkštele sujungta su Naujuoju pasauliu.

Atėjus sunkiems laikams Kadisas pabandė ir pats išplaukti vakarų kryptimi, bet jau buvo per daug senas ir sunkus.

Tikras gadita kaip tunas – niekada neišsikels gyventi ant tvirtos žemyno žemės. Jis net pasaulį matuoja savais matavimo vienetais – filmas jam gali būti ilgas kaip katedros statybos, karštis – didesnis nei sausakimšoje Falla teatro salėje, o Lisabonos žemės drebėjimas tikrai neprilygo Polvorino sprogimui. O žinote, kad kelionė iš kažkurios Portugalijos vietos į Kadisą garsiesiems bitlams Johnui Lennonui ir Paului McCartney truko tiek, kad šie spėjo sukurti šedevrą „Yesterday“?

Karnavalas yra svarbiausias įvykis mieste, ir jis visų džiaugsmui vyksta kartą per metus – ne taip kaip britų pirato Francio Drake’o antpuolis 1587-aisiais ar dvejus su puse metų trukusi Napoleono kariuomenės apgultis – visa tai buvo seniai, vieną kartą ir daugiau nepasikartojo.

Beje, karnavalas vyko net apgulties metu, o jai pasibaigus Kadisas išrado dar vieną fantastišką renginį – kalėdinę loteriją, kuri dabar žinoma visoje Ispanijoje.

Tikriausiai jau supratote, kad atvykę į Kadisą visada būsite laukiamas svečias. Čia gyvena labai draugiški žmonės, mylintys savo miestą, mėgstantys (labai) skaniai valgyti, linksmai švęsti ir turintys ypatingą humoro jausmą. Todėl geriausia, ką galite padaryti – atvykite anksti ryte, ženkite pro Puerta de la Tierra vartus ir bent dieną tapkite tikru gadita – besąlygiškai įsimylėjusiu šį miestą.

Ispanijos pietuose esanti Andalūzija fotografei Laimai Druknerytei ir Mindaugui Stongvilui yra jų antrieji namai. Puslapyje Virgenextra.lt jie pasakoja istorijas apie regiono lankytinas vietas, gastronomiją, kultūrą, tradicijas ir papročius, šiltus bei draugiškus andalūzus, kurie ir padeda keliautojams pažinti šį kraštą. Laima ir Mindaugas kviečia apie Andalūziją ne tik skaityti, bet ir atvykti čia pasisvečiuoti, nekantraudami parodyti tai, ką šis kraštas turi geriausio.

Susiję:

Mindaugas Stongvilas

Laima Druknerytė

3 min

Osuna – andalūziška Petra

Mindaugas Stongvilas

Laima Druknerytė

3 min

Augalų mylėtojų meka netoli Malagos

Mindaugas Stongvilas

Laima Druknerytė

3 min

Tunos – po pasaulį keliaujančios Ispanijos studentų brolijos

Mindaugas Stongvilas

Laima Druknerytė

3 min

Granados grindinio dėlionės