2 min
2023-09-08 | 10:45
Vidutinis skaitymo laikas:
2 min.
Panevėžio herbo istorija
Miesto herbo samprata ir stilius neatsiejami nuo konkrečios epochos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Herbo pokyčius inicijuodavo miestų savininkai ar net patys miestiečiai. Neretai užkariautojai stengdavosi pakeisti miesto simboliką. Panevėžio, kaip ir kitų Lietuvos miestų, vėliau – apskričių centrų, herbas per 200 metų buvo kelis kartus keistas, taisytas, uždraustas.
Iki XVIII a. pabaigos Panevėžys miesto teisių ir herbo neturėjo. 1791 m. lapkričio 2 d. jam iš naujo buvo patvirtintas Upytės pavieto centro statusas, jis gavo teisę įkurti savivaldą, buvo įkurta rotušė. Ilgą laiką Panevėžys buvo Upytės pavieto dalis, tačiau ilgainiui tapo didžiausiu Aukštaitijos miestu.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Panevėžio savivaldos sukūrimą liudija istoriko Edmundo Rimšos Lietuvos valstybės istorijos archyve rasti Panevėžio rotušės antspaudai. Seniausias iš žinomų Panevėžio spaudų pagamintas 1801 m. Jis brūkšniu padalytas į du laukus, viršutiniame pavaizduotas imperijos simbolis – dvigalvis erelis, apatiniame – Panevėžio simbolis – ant žemės stovintis stilizuotas pastatas su trimis bokštais. 1812 m. pagamintas naujas miesto spaudas didesnio formato už pirmąjį, reprezentatyvesnis. Panevėžį simbolizuojantis pastatas modifikuotas – jis primena vartus su trimis bokšteliais ir didesniu centriniu bokštu už jų.
Yra kelios hipotezės, ką simbolizuoja Panevėžio herbinė figūra. Buvo spėjama, kad tai konkretaus pastato kontūrai. Istorikė Ona Maksimaitienė daro prielaidą, kad antspauduose galėjo būti pavaizduoti Upytės miesto teismo statiniai. Vis dėlto labiausiai argumentuota istoriko E. Rimšos nuomonė, kad ši figūra – simbolinė. Statiniai, ypač gynybiniai, yra populiarūs Europos miestų simbolikoje.
Po 1831 m. sukilimo senoji simbolika buvo pašalinta iš pavietų centrų antspaudų. Juose vienvaldiškai įsigalėjo dvigalvis erelis. Tik 1845 m. patvirtintas naujas Panevėžio apskrities herbas, kurio viršuje pavaizduotas sidabrinis obeliskas mėlyname lauke – kaip Kauno gubernijos herbe – ir pridėta ruda žagrė su plieniniu noragu sidabriniame lauke apačioje. Toks Panevėžio herbas išliko visą carų valdymo laikotarpį. Sukūrus Lietuvos Respubliką, miestų herbus imta lietuvinti. Senojo simbolio (pastato) tradicija buvo užmiršta, todėl bandyta improvizuoti. Vietoj herbo viršutiniame lauke buvusio obelisko pavaizduoti sukryžiuoti pėdai, o žagrė palikta manant, kad tai senas miesto simbolis.
Keletą dešimtmečių Panevėžio herbas nebuvo formaliai reglamentuotas, todėl vaizduotas įvairiai: viršuje – javų arba linų pėdai, apatiniame lauke – įvairių formų žagrė arba arklas. 1968 m. LTSR heraldikos komisija įteisino miesto herbą, kurio viršutiniame lauke – sukryžiuoti linų pėdai, apatiniame – arklas. Vėliau šiuos simbolius, pakoregavus spalvas, nuspręsta palikti Panevėžio rajonui.
1986 m. heraldikos istorikas E. Rimša paskelbė atradęs 1801 m. Panevėžio herbą ir pasiūlė jį atkurti, pagrindu imant geriausiai heraldiškai sutvarkytą jo 1812 m. variantą su raudonplyčiais vartais. 1993 m. prezidento dekretu tai ir buvo padaryta. Etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Pagal herbą sukurta ir Panevėžio vėliava. Taip grąžinta istorinė miesto heraldika.
Panevėžio savivaldybės ir Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija
Taip pat skaitykite:
Senovės Roma ir dabarties ES: kas iš to?
Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse
Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje
Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?
Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“
M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu
Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4512.66 Eur (18%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)