Politologai apie JAV prezidentinius debatus: amerikiečių pasirinkimą lemia ne šou, o konkretūs kandidatų darbai

Nors debatų pradžioje varžovai paspaudė vienas kitam ranką, tačiau netrukus malonybės baigėsi. 78 metų D. Trumpas pavadino K. Harris „marksiste“, o 59-erių K. Harris atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas yra nuteistas nusikaltėlis. Kaip teigia politikos apžvalgininkai, tokia retorika amerikiečių rinkėjams įprasta, ir milijonai jų, kaip ir kitų pasaulio televizijų žiūrovai, laukia šių debatų, įdėmiai juos stebi ir savotiškai mėgaujasi šia politikų kova.

Dienraščiui „Bernardinai.lt“ savo įžvalgomis apie įvykusius JAV prezidentinius debatus sutiko pasidalinti politologai: Vytauto Didžiojo universiteto docentas IGNAS KALPOKAS, Mykolo Romerio universiteto docentas SAULIUS SPURGA ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

Pone Kalpokai, kas jums labiausiai įsirėžė į atmintį šiuose debatuose?

Ignas Kalpokas: Ko gero, esminis dalykas šiuose debatuose yra tai, kad Kamalai Harris pavyko išvengti didžiausių problemų, kurių jai galėjo pridaryti Donaldas Trumpas, arba gal tiksliau – Trumpui nepavyko užsikabinti už svarbiausių dalykų, tokių kaip ekonomika, pasitraukimas iš Afganistano ir apskritai Harris buvimas nepopuliarioje Bideno administracijoje.

Tuo tarpu Kamalai Harris pavyko išnaudoti savo, kaip prokurorės, patirtį, prispaudžiant Trumpą ten, kur jam buvo jautriausia, priverčiant jį nervintis kartais net ir dėl tokių visiškai trivialių, bet jam nepaprastai svarbių dalykų, kaip antai kiek žmonių ateina į mitingus arba iš jų neišeina anksčiau laiko ir pan. Šiuo atveju labai aiškiai matėsi aiškus rungtynių planas, jeigu taip galima pavadinti, ir panašu, kad labai anksti Kamalai Harris pavyko primesti rungtynių planą Trumpui. O jau tuomet, kai jį suima emocijos, – jis labai lengvai pasiduoda tokioms provokacijoms.

Iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų liko du mėnesiai. Kaip manote, kiek tokie debatai padeda rinkėjams pasirinkti vieną ar kitą kandidatą?

Šiandien turime gana poliarizuotą politinę sistemą, ir didžioji dalis rinkėjų jau turi susidarę savo nuomonę apie kandidatus, ypač apie Trumpą. Apie Harris – šiek tiek mažiau, todėl jai buvo kur kas svarbiau negu Trumpui gerai pasirodyti šiuose debatuose.

Taip pat skaitykite:

Premjeras įsitikinęs: AfD pergalė Saksonijos-Anhalto žemėje Lietuvos ir Vokietijos santykių nepakeis

Su K. Kallas susitikęs premjeras tikisi supratimo iš EK: norime, kad Rytų flango valstybės būtų girdimos

M. Katelynas ragina grąžinti įspėjamojo šūvio galimybę pareigūnams naudojant ginklą

Prezidentas su K. Kallas aptarė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus ir Europos saugumą

Ministras: visos Baltijos šalys turi tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmę

„BaltCap“ fondas iš audito kompanijos reikalauja 40 mln. eurų kompensacijos

G. Nausėda: šalies verslo konkurencingumas tampa kritiškai svarbus

G. Nausėda apie AfD pergalę regioniniuose rinkimuose: vertinu kaip nusivylimą

Kitas dalykas – reikia prisiminti, kad didžiojoje dalyje valstijų visiškai nesvarbu, kaip žmonės vertina šiuos debatus. Yra tik kelios esminės valstijos, tokios kaip Pensilvanija, – joje ir vyko šie debatai, kurių rinkėjai nulems rezultatus. Todėl, pavyzdžiui, neatsitiktinai Kamala Harris, kalbėdama apie Ukrainą, paminėjo ir Lenkiją, ir netgi neformaliai kreipėsi į lenkų tautybės rinkėjus. Pensilvanijoje yra apie 800 tūkst. lenkų kilmės rinkėjų, tad tokios smulkmenos, kurios kartais bendrame debatų kontekste gali pasiklysti, yra labai svarbios tose svyruojančiose valstijose. Tai gali turėti didesnį poveikį negu dabar mūsų diskusijos, kas čia laimėjo ir kas nelaimėjo.

Pone Spurga, kaip jūs pakomentuotumėte įvykusius debatus tarp kandidatų į JAV prezidentus – Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo?

Saulius Spurga: Debatai buvo labai laukti dėl vienos priežasties – buvo laukiama, kaip pasirodys Kamala Harris, kadangi Donaldą Trumpą visi puikiai žino, pažįsta, o Kamalą Harris – ne.

Ji startavo labai neblogai. Pasiūlė žaismingą rinkimų kampaniją. Davė tik vieną išsamesnį interviu CNN televizijai. Todėl buvo laukiama, ar ji tikrai pasirodys prezidentiška, ar įrodys, kad gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip atrodys šalia Donaldo Trumpo, ar sugebės savo kovingu prokurorišku stiliumi atremti jo argumentus. Be abejo, taip pat buvo laukiama ir analizuojama, kokie Harris programos punktai bus išryškinti.

Rinkimų kampanija ir šie debatai atskleidė, kad Kamala Harris didele dalimi pateisino lūkesčius. Ji pasirodė kompetentinga, gerai orientuojasi ir debatų situacijose, ir ekonominėje, visuomeninėje šalies situacijoje. Viešųjų ryšių komunikacijos specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad Harris buvo pasirengusi tam tikrą strategiją – minti Donaldui Trumpui, taikyti jam į skausmingiausias vietas, provokuoti jį. Ir didžia dalimi jai tai pavyko.

Harris pasakė, kad Trumpo rinkiminės kampanijos renginiai yra nuobodūs, kad žmonės išeina iš jų. Trumpas iškart sureagavo. Kelis kartus grįžo prie šio klausimo, karščiavosi. Žinoma, tie, kurie tikėjosi, kad Kamala Harris paties Donaldą Trumpą, jį demaskuos, kad Trumpas pasirodys nepajėgus, pradės painiotis, išryškės jo amžiaus problemos, – tai tie turbūt turėjo nusivilti. Nes Trumpas buvo toks kaip visada – aštrus, turėjo savo temas, savo argumentus, nors jie galbūt šiek tiek prasilenkdavo su tiesa. Bet jis tikrai išlaikė savo lygį. Ir tie rinkėjai, kurie iki šiol tikėjo Donaldu Trumpu, manau, ir po šių debatų išlaikė tą tikėjimą.

Pone Vareiki, kaip jūs vertinate įvykusius debatus? Ką akcentuotumėte?

Egidijus Vareikis: Gal pradėsiu nuo to, kad nemanau, jog debatai, tokie, kaip jie yra vadinami dabar, gali iš esmės pakeisti rinkėjų nusistatymus. Aišku, politologai skaičiuoja, kiek kas parašė straipsnių, pasakė reikšmingų žodžių. Manau, nuo debatų galutinis rezultatas priklauso labai menkai. Dažniausiai žiūrovai vertina tai, kaip pasirodė jų kandidatai. O įvairūs politologai daro nemažai metodinių klaidų.

Kartais rinkėjams patinka netgi toks kandidatas, kuris pasako kažką tokio populistiško, nors ir neteisingo.

Aš į debatus žiūriu daugiau kai į tam tikrą teatralizuotą renginį. Jūs tikriausiai žinote, kad didžiausias dėmesys dabar yra sutelktas į septynias valstijas, ypač Pensilvaniją. Čia daug kas spręsis. O šiaip, žiūrint labai asmeniškai, – kandidatų pasisakymuose nesuradau nieko naujo. Bet, matote, mes į Amerikos debatus žiūrime iš Europos. Taigi taip pat darome metodinę klaidą, net sakome: o kuris kandidatas mums yra palankus, kuris yra mums geresnis… Iš tikrųjų amerikiečiai renka prezidentą ne Europai, bet sau, ir reikėtų labiau pasižiūrėti, koks kandidatas – tikras prezidentas. Jis nebūtinai turi kalbėti šmaikščiau, gudriau, kad patiktų politologams. Svarbiausia – kad patiktų rinkėjams.

Projektas „Kasdieniai pokalbiai – nekasdienės įžvalgos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 32 tūkst. eurų.

Susiję:

Tomas Janeliūnas

7 min

Kietosios ir švelniosios galios priešprieša: JAV respublikonų ir demokratų vizijos užsienio politikoje

Rūta Androšiūnaitė

2 min

K. Harris ir D. Trumpas pradėjo pirmuosius savo debatus

Vytautas Markevičius

13 min

L. Kojala: kol kas JAV prezidento rinkimų kovoje – lygiosios

Vytautas Markevičius

21 min

JAV prezidento rinkimų vienas iš bruožų yra kova be taisyklių. Komentuoja ekspertai