Politologas R. Vilpišauskas apie valdžios vizitus Kapčiamiestyje: „Net ir labai gera komunikacija turi ribas“

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) pripažįsta savo klaidą – ketvirtadienį paskelbtą sprendimą nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio į tiesiogines laidas.

Dalis socialdemokratų lyderių mano, kad didžiausiai valdančiajai politinei jėgai reikėtų apsvarstyti koalicijos su „Nemuno aušra“ ateitį, tačiau trečiadienį vakare posėdžiavusi partijos valdyba ir prezidiumas nutarė neskubėti. Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad partijai nepavyksta dominuoti viešojoje politikoje, nors socdemai turi didžiausią frakciją Seime.

Svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius komentuoja politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius RAMŪNAS VILPIŠAUSKAS.

Praėjusią savaitę Lazdijų krašte vykęs krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro ir kitų susitikimas su vietos gyventojais dėl poligono steigimo nebuvo sėkmingas. Vakar Remigijus Žemaitaitis apsilankė Lazdijuose, prezidentas Gitanas Nausėda – Kapčiamiestyje, ir čia taip pat buvo matomas pasipriešinimas. Kaip ši įtampa veikia pasitikėjimą valstybės institucijomis? Ar matote susitikimų naudą?

Kol kas sunku pasakyti. Apskritai pasitikėjimas pagrindinėmis politinėmis institucijomis Lietuvoje seniai yra santykinai žemas. Politinė komunikacija tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse yra problema, nes politikai jai dažnai skiria per mažai dėmesio arba tai daro per vėlai.

Atrodo, kad ir šiuo atveju komunikacija galėjo būti pradėta anksčiau bei intensyviau, kūrybiškiau apgalvojant įvairius kanalus bendrauti su gyventojais, kuriuos gali paveikti poligono įkūrimas. Tai būtų padėję atsakyti į jiems kylančius klausimus ir būtų užkirtę kelią neteisingai informacijai, dėl kurios tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų yra suinteresuotų asmenų.

Tikėtina, kad dalis gyventojų, net ir būdami labai gerai informuoti, vis tiek gali likti nepatenkinti ir nepalaikyti šio projekto.

Manau, šiuo atveju tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė skyrė nepakankamai laiko apgalvoti, kaip sumažinti galimus nesusipratimus ir kuo patikimiau informuoti gyventojus. Kartu reikia pripažinti: tikėtina, kad dalis gyventojų, net ir būdami labai gerai informuoti, vis tiek gali likti nepatenkinti ir nepalaikyti šio projekto vien todėl, kad jis sukels jiems įvairių nepatogumų. Tad net ir labai gera komunikacija turi ribas – tai irgi reikia pripažinti. Tačiau tai nereiškia, kad nebūtina investuoti į komunikaciją tiek laiko, kiek jo iš tiesų reikia.

Taip pat skaitykite:

V. Čmilytė-Nielsen apie G. Nausėdos kandidatus į LRT tarybą: buvome teisūs, siekdami mažinti politikų įtaką

Į LRT tarybą paskirta L. Meškauskaitė: svarbiausia, kad transliuotojas vykdytų savo misiją

Prezidentas LRT tarybos nare paskyrė L. Meškauskaitę

Prezidento kandidatai į LRT tarybą – L. Meškauskaitė ir V. Turonis

Ministras: audra paveikė 400 kilometrų geležinkelių, neveikia „Oro navigacijos“ sistema

Premjeras sako, kad audra apnuogino įsisenėjusias problemas, žada imtis strateginių sprendimų

L. Savickas: turi būti spartinamas elektros kabelių tiesimas

Prezidentas Kyjive ragina ES kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų Rusijai paketą

Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis teigia, kad vietos bendruomenės protestus dėl poligono Kapčiamiestyje eskaluoja Rusijos naratyvus skleidžiantys asmenys. Kaip vertinate tokius pastebėjimus? Kiek šiuose protestuose gali būti vietos gyventojų nuogąstavimų, o kiek – išorinių veiksnių?

Ne kartą pastebėta, kad tokius vidinius ginčus – ypač susijusius su svarbiais strateginiais saugumo klausimais kaip šalies gynyba ir jai reikalinga infrastruktūra, – dažnai bando išnaudoti išorės jėgos.

Lietuvai priešiškos jėgos per socialinius tinklus ir tam tikrus vietinius veikėjus, kurie dažnai iškyla tokių viešų diskusijų metu, bando stiprinti nesutarimus tarp gyventojų ir valstybės institucijų atstovų. Tokiu būdu siekiama apskritai didinti politinę poliarizaciją.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, kad Žemaitaitis savo kalbomis apie LRT pažeidė Politikų elgesio kodeksą, visuomeninis transliuotojas pranešė nebekviesiantis politiko į tiesiogines laidas. Tačiau po LRT tarybos pirmininko ir dalies žurnalistų kritikos dėl galimo nuomonių įvairovės ribojimo šis sprendimas tą pačią dieną buvo pripažintas skubotu ir atšauktas. Kaip vertinate pradinį sprendimą ir sprendimų kaitą? 

Aš tai vertinu kaip tvyrančios įtampos išraišką. Šios įtampos šaltiniai susiję tiek su politikų bandymais daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui, tiek su įtempta atmosfera pačių žurnalistų bendruomenėje ir neaiškumu, kaip galiausiai vyks procesai, jau pradėti Seime: kuo baigsis darbo grupės veikla ir teisėkūros iniciatyvos.

Manau, tai yra šios įtemptos situacijos rezultatas. LRT atstovai patys pripažino padarę klaidą, tad šia prasme galima bent jau pasveikinti, kad klaida buvo pripažinta ir ištaisyta. Tačiau apskritai ši įtampa tikriausiai tęsis, tad diskusijose tarp pagrindinių dalyvių dar tikrai gali būti padaryta įvairių klaidų ar kilti nesusipratimų.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad partija pavasarį spręs dėl koalicijos ateities, prieš tai įvertinusi, kiek partneriai palaiko svarbiausius darbus. Kartu jis pripažino, kad didžiausią frakciją turintiems socialdemokratams šiuo metu nepavyksta dominuoti viešojoje politikoje. Kas tai lemia? 

Manau, pagrindinis tai lemiantis veiksnys yra pačių socialdemokratų pirminis sprendimas formuoti koaliciją su tokiais partneriais kaip „Nemuno aušra“. Atskiras klausimas, kodėl tai buvo nuspręsta: kiek čia lėmė asmeniniai socialdemokratų vadovų ar buvusio premjero Gintauto Palucko ryšiai su Žemaitaičiu, o kiek – noras turėti pakankamą daugumą Seime. Būtent šis sprendimas ir lėmė įvairias viešas kontroversijas, lydėjusias Vyriausybės formavimą.

Kol Socialdemokratų partijoje vyraus nuomonė, kad „Nemuno aušros“ dalyvavimas koalicijoje turi daugiau pranašumų nei trūkumų, tol bus vengiama ją keisti.

„Nemuno aušra“ liko valdančiojoje koalicijoje, tarsi tapdama nepakeičiama partnere socialdemokratams, kurių dalis tai mato kaip geriausią būdą būti valdžioje – geresnį nei, sakykime, mažumos Vyriausybės darbas ar kitokios sudėties koalicija. Kol Socialdemokratų partijoje vyraus nuomonė, kad „Nemuno aušros“ dalyvavimas koalicijoje turi daugiau pranašumų nei trūkumų, tol bus vengiama ją keisti. Nors iš viešos informacijos galima suprasti, kad partijoje esama ir kitokių nuomonių, kol kas vyrauja būtent ši.

Manau, kad pastūmėti partijos vadovybę ir didesnę narių dalį regionuose persigalvoti galėtų nebent toliau smunkantys reitingai. Tačiau kol kas tie reitingai, jų nuomone, tikriausiai nėra tokie žemi, kad vertėtų imtis pokyčių. Su tuo tikriausiai susijęs ir sprendimo atidėjimas pavasariui.

Susiję:

Inga Bartulevičiūtė

Tomas Kemzūra

Austėja Zovytė

5 min

Kapčiamiesčio bendruomenės nenuramino net prezidentas: „Užmigti negaliu, kraujospūdis sukyla, galvoje tik poligonas“

Tomas Kemzūra

4 min

Kapčiamiesčio parapijos klebonas apie poligono kainą žmonėms: sunku palikti tai, kas sukurta pačių rankomis

Austėja Zovytė

5 min

Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius apie valdžios vizitus Kapčiamiestyje: „Jeigu atvažiuotų vyskupas, Mikutavičius ar Svaras, būtų geresnis sprendimas“

Jūratė Skėrytė

2 min

Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė tikisi, kad poligono pas juos nebus