30 min
2024-05-02 | 05:00
Vidutinis skaitymo laikas:
3 min.
Profesorius apie potvynius JAE: klimato kaita verčia koreguoti miestų infrastruktūrą
Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) pasiekė didžiausia liūtis per pastaruosius 75 metus. Vietos administracija teigia, kad šalyje per dieną iškrito apie pusantrų metų lietaus norma. Didelės liūtys sukėlė potvynius šalyje ir sutrikdė dykumoje įsikūrusio Dubajaus miesto tarptautinio oro uosto darbą. Akivaizdu, kad išmanūs sprendimai tampa neišvengiama miestų plėtros dalimi.
„Pasekmės akivaizdžiai parodo apie tam tikrų sistemų nepakankamumą ar nebuvimą atitinkamose vietovėse. Konkrečiu potvynio atveju galėtų būti įdiegiamos debito išlyginimo talpos, rezervuarai, baseinai, praturtinant juos išmaniais sprendimais. Tai yra gana įprasta praktika Lietuvoje“, – apie išmaniojo miesto Dubajaus inžinerinę infrastruktūrą kalba Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) profesorius, Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas bei statybos inžinierius DARIUS PUPEIKIS.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Išmaniųjų ir inžinerinių sprendimų derinimas
Didžiulius potvynius išmaniajame mieste Dubajuje D. Pupeikis vertina su kruopelyte nerimo. Pasak jo, akivaizdu, kad klimatas šyla ir dėl to kyla nebūdingos gamtos reiškinių anomalijos.
Kalbėdamas apie išmaniuosius miestus, KTU profesorius teigia, kad jie apima daugiau nei 80 kriterijų, tačiau šių reiškinių kontekste svarbu atkreipti dėmesį į įspėjimo sistemas, turėti užstatytos aplinkos skaitmeninius modelius, kurių pagrindu galėtų būti atliekamos potvynių ir kitų reiškinių simuliacijos. Tuo pagrindu yra kuriami planai ir prevencinės priemonės, rengiami „kas, jeigu“ (angl. what if) scenarijai.
„Klimato kaita išmaniuosius miestus veikia taip pat, kaip ir visus kitus miestus, tačiau išmanūs sprendimai sudaro galimybes įsirengti tinkamas perspėjimo sistemas, atlikti prevencinius veiksmus, reaguoti proaktyviai, pavyzdžiui, simuliuoti gamtos reiškinių susidarymą ir iš to kylančius poveikius miesto infrastruktūrai, žmonėms“, – sako D. Pupeikis.
Pašnekovas pastebi, kad miestų plėtra didina apkrovą esamai infrastruktūrai, todėl išmanūs sprendimai turi būti kombinuojami su inžineriniais sprendimais. Jo manymu, išmani inžinerinė infrastruktūra gali efektyviai suvaldyti tokio pobūdžio stichijas ir užtikrinti atsparumą.
KTU profesorius aiškina, kad lietaus, paviršinių nuotekų sistemos yra papildomai apkraunamos dėl išaugusių nelaidžių dangų ploto (pavyzdžiui, asfaltbetonio, betoninių plytelių, trinkelių), todėl iškritus reikšmingam kritulių kiekiui sistemos gali ir nebesusidoroti.
Taip pat skaitykite:
Pokalbiai su Tėvu. Dvi Lietuvos temos
Šluota prie durų
Draugystė be draugų, arba Postdraugystės visuomenė
Kodėl mes vis dar kariaujame?
Saugumas karo Ukrainoje kontekste ir pavojus klimato krizės akivaizdoje – Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „(Ne)saugumo ribos“
Tauta, kurią auginame: tarp Mindaugo karūnos ir prarastos tiesos
Kas bendra tarp universiteto ir protesto?
Jis papildo, kad tokiais atvejais reikėtų derinti inžinerinius sprendimus (pavyzdžiui, debito išlyginimo talpos, tvenkiniai), kurie akumuliuotų staiga iškritusį perteklinį lietaus nuotekų kiekį, su išmaniais sprendimais, kurie perspėtų apie kylantį vandens lygį, sudarytų sąlygas žmonėms evakuotis, priimti proaktyvius sprendimus ar veiksmus.
„Minėta infrastruktūra yra projektuojama pagal standartus, kuriuos klimato kaita akivaizdžiai verčia koreguoti. Dykumos užklumpamos gausių liūčių, o šaltieji regionai turi taikstytis su tirpstančiais ledynais, kurie atitinkamai sukuria savo pasekmes“, – pastebi D. Pupeikis.
Lietuvos miestai nėra pasiruošę gamtos stichijoms
KTU profesorius dalijasi, kad politikams ypač svarbu atkreipti dėmesį į tinkamos infrastruktūros būtinybę, praturtinant ją išmaniais sprendimais. Jis pastebi, kad reikalavimas turėti lietaus nuotekų sistemas Lietuvoje atsirado tik prieš kelerius metus.
„Išmaniųjų miestų kriterijai reikšmingai apima ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurie sąlygoja tiek socialinę lygybę, tiek teisę į saugią aplinką, švarų vandenį ir kitus šiame kontekste aktualius aspektus. Manau, kad miestai turi būti vystomi užtikrinant reikiamą inžinerinę infrastruktūrą ir priimant visai visuomenei naudingus sprendimus, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties“, – apie pajamų įtaką gyvenamajai vietai kalba pašnekovas.
Jis teigia, kad strategiškai ir politiškai miestai turėtų rinkti daugiau duomenų, atlikti daugiau simuliacijų, vertinimų, skaičiavimų apie gresiančius pavojus, kad investicijos būtų nukreipiamos tikslingai ir užkertamas kelias gamtos stichijų sukeliamiems padariniams.
„Net ir turtingoje šalyje, tokioje kaip JAE, niekas nenumatė, kad gali kilti toks pavojus. Pasekmes matome visi. Dubajuje žiemos ar iškritusio sniego atveju taip pat būtų katastrofiškų pasekmių, ir nemanau, kad miestas yra tam pasiruošęs. Apskritai politikai gali rinkti daugiau duomenų, atlikti daugiau simuliacijų, įsirengti perspėjimo sistemas, pasitelkti mokslininkus, inžinierius kritiškai svarbiai infrastruktūrai užtikrinti“, – sako D. Pupeikis.
KTU profesoriaus nuomone, Lietuvos miestai nėra pasiruošę įvairioms gamtos stichijoms. Jis abejoja, ar mes turime planus, kaip tokiais atvejais reaguoti. Pavyzdžiui, kaip vystytųsi potvynis esant ledų sangrūdai ar kas būtų įvykus nelaimei Kauno hidroelektrinėje.
Pasak D. Pupeikio, pavyzdžiai Vilniuje dėl nepakankamo lietaus surinkimo sistemos pralaidumo ar potvynio Kauno rajone, ties Radikiais, parodo mūsų pažeidžiamas vietas ir nepakankamą dėmesį, nes susirūpiname tik jau įvykus nelaimei.
„Manyčiau, kad ateityje iššūkių, susijusių su gamtos reiškiniais, tik daugės. Šildamas klimatas sukuria šiltų ir šaltų oro masių susidūrimus, o tai sąlygoja stichines nelaimes, kurioms turime ruoštis iš anksto“, – sako KTU profesorius.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugsėjo MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 181.28 Eur (1%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)