Pelniusi politinių kalinių motinos vardą: minint sesers Monikos Gavėnaitės SJE gimimo šimtmetį

Būsima tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvė, pogrindžio spaudos daugintoja ir platintoja Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo Monika Gavėnaitė SJE gimė 1926 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės apskrities Deltuvos valsčiaus Jakutiškių kaime Edvardo Gavėno ir Marijos Račinskaitės-Gavėnienės šeimoje, kurioje augo šeši vaikai.

Tikėjimo tiesos, kaip didžiausia šeimos vertybė, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Monika baigė Jakutiškių pradinę mokyklą, vėliau – Ukmergės gimnaziją, kur mokydamasi buvo aktyvi ateitininkė.

Pokario metais sesuo Monika buvo partizanų ryšininkė, pranešdavo reikiamas žinias partizanams. M. Gavėnaitės sodyboje Jakutiškių kaime dažnai lankydavosi Vyčio apygardos partizanai, kurie gaudavo reikiamą pagalbą, maistą. Vėliau gyveno Kaune, dirbo „Šviesos“ leidyklos buhalterijoje. Nuo 1957 m. pogrindyje platino religinę ir tautinę literatūrą. Nuo 1958 m. spausdino rašomąja mašinėle kunigo jėzuito Aleksandro Markaičio (Markevičiaus) SJ pamokslų rinkinius. Jį suėmus, buvo tardoma.

Pogrindžio spaudos platinime įvairiais laikotarpiais dalyvavo su rezistentais Petru Plumpa, Juozu Gražiu, kunigais Virginijumi Jaugeliu ir Alfonsu Svarinsku. 1959 m. ji žengė radikalų dvasinį žingsnį – davė įžadus Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijoje (SJE) ir pasirinko vienuolišką sesers Jonės vardą. Ši vienuolija buvo įkurta jėzuitų kunigo Prano Masilionio SJ iniciatyva ir veikė giliame pogrindyje. Seserys nenešiojo tradicinių abitų, dirbo pasaulietinius darbus ir gyveno paprastuose butuose, kad nesukeltų įtarimo KGB organams.

7-ajame dešimtmetyje dalyvavo organizuojant slaptas inteligentų ir jaunimo konferencijas Kaune. Nuo 1968 m. talkino rezistentams P. Plumpai, Povilui Petroniui dauginti bei platinti knygas (Antano Maceinos „Niekšybės paslaptis“, „Dievo avinėlis“, „Jobo drama“, Juozo Girniaus „Žmogus be Dievo“, „Lietuviško charakterio problema“, Thamerio Toto „Jaunuolio būdas“ ir kt.). Pagrindinis jos uždavinys buvo padaugintų knygų įrišimas ir perdavimas kun. Juozui Zdebskiui. Taip pat sesuo M. Gavėnaitė SJE dalyvavo renkant parašus po įvairiais protesto sovietų valdžiai dokumentais.

1972 m. pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, prisidėjo prie jos dauginimo bei platinimo. Perduodavo „Kronikos“ numerius ir kitus pogrindžio leidinius J. Gražiui įrišti. Sesuo M. Gavėnaitė SJE buvo viena iš nedaugelio asmenų, vežusių „Kronikos“ egzempliorius į Maskvą, iš kur jie būdavo perduodami į Vakarus.

1973 m. lapkričio 26 d., pirmųjų represijų prieš „Kronikos“ daugintojus metu, jos bute taip pat buvo atlikta krata, paimta keletas religinių knygų, po to buvo tardoma. Nors seseriai M. Gavėnaitei SJE pavyko išvengti teismo, ji buvo pašalinta iš darbo minėtoje leidykloje ir turėjo išvykti iš Kauno. Tuomet 1974 m. pradžioje sesuo Monika perėjo į visišką nelegalų statusą – išvyko į Igliauką (Marijampolės r.), kur neoficialiai dirbo šeimininke pas savo pusbrolį kunigą A. Svarinską. Dirbdama pas jį, toliau daugino ir platino pogrindinę spaudą. 1980 m. balandžio 17 d., kai saugumiečiai darė kratą pas kunigą A. Svarinską, pas seserį M. Gavėnaitę SJE buvo rasta ir paimta rašomoji mašinėlė, keletas pogrindinių periodinių leidinių „Tiesos kelias“ ir „Ateitis“ egzempliorių.

Taip pat skaitykite:

Vilniaus arkivyskupijos kunigai aptarė saugios aplinkos stiprinimą ir pastarųjų savaičių įvykius

Ar visuomenė pajėgi spausti Bažnyčią griežčiau reaguoti į kunigų seksualinius nusikaltimus?

Po kunigams anksčiau pareikštų kaltinimų arkivyskupas G. Grušas lankėsi jų buvusiose parapijose

Arkivyskupas G. Grušas Trakinių atlaiduose: „Statykime ne savo vardą, bet Dievo karalystę“

Kunigas A. Belickas: šv. Mišių bažnyčioje nepakeis nei televizija, nei internetas

Teologas B. Ulevičius apie Bažnyčią sukrėtusį skandalą: „Be viešumo ši situacija galbūt būtų ir nepaaiškėjusi“

Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu tapo kunigas P. Hertelis CSsr

Kauno arkivyskupijos Komunikacijos tarnybai pradėjo vadovauti žurnalistė A. Garnienė

1983 m. suėmus kunigą A. Svarinską, sesuo M. Gavėnaitė SJE buvo tardyta tris kartus. Teigė, kad kunigas A. Svarinskas sąžiningas, doras, šventas kunigas, o to, ko reikia tardytojams, ji nežinanti. 1983 m. vasario–kovo mėn. jos bute vėl buvo darytos kratos. Jau po kunigo A. Svarinsko teismo, 1983 m. gegužės 13 d., pas ją atliktos kratos metu buvo paimta apie 150 egzempliorių tikybos pirmamokslio, daug nuotraukų ir mašinraščio tekstų. Po to, kai 1983 m. buvo nuteisti kunigai A. Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius SJ, ji organizuodavo šv. Mišias už nuteistuosius. Dėl to jai buvo grasinama kalėjimu.

Didžiausias ir emociškai stipriausias sesers Monikos gyvenimo fenomenas – jos veikla, pelniusi jai Kalinių motinos vardą. Suėmus jos bendražygius – kunigus A. Svarinską, S. Tamkevičių SJ, rezistentus P. Plumpą, seserį Nijolę Sadūnaitę CSSBVMI ir kitus – sesuo Monika visą savo energiją nukreipė į jų palaikymą. Ji rinkdavo maistą, šiltus drabužius, vitaminus ir lašinius, kurie lageriuose sprendė gyvybės ir mirties klausimą. Viską kruopščiai supakavusi, pati gabendavo į pašto skyrius, dažnai keisdama siuntėjų vardus ir miestus, kad KGB nekonfiskuotų siuntų. Rašė šimtus laiškų į lagerius, kurie buvo didelė dvasinė parama kalintiems politiniams kaliniams.

LSSR KGB Raseinių r. skyriaus operatyvinio stebėjimo bylos (užvestos 1984-04-26) kortelėje nurodyta, kad sesuo M. Gavėnaitė SJE (sekamosios slapyvardis Hidra) 1977–1983 m. talkino kunigui reakcionieriui A. Svarinskui jo pogrindžio veikloje. Po kunigo A. Svarinsko arešto ir įkalinimo toliau vykdė aktyvią priešišką veiklą, prisidėdama prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo, taip pat organizavo įvairius nelegalius susirinkimus ir kitokias priešiškas akcijas. LSSR KGB 5-osios tarnybos 3 skyriaus operatyvinio stebėjimo bylos (užvestos 1987-08-21) kortelėje nurodyta, kad sesuo M. Gavėnaitė SJE renka informaciją antisovietiniam nelegaliam leidiniui „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ bei organizuoja įvairius nelegalius susirinkimus ir kitokias priešiškas akcijas.

Be „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimo ir platinimo, sesuo M. Gavėnaitė SJE organizavo parašų rinkimą dėl kunigo A. Svarinsko išvadavimo, platino jo nuotraukas. Be to, organizavo vaikų procesijas bažnyčioje. Dėl visos šios veiklos saugumiečiai rengėsi ją areštuoti, rinko įkalčius, bet galutinio žingsnio žengti nesiryžo. Tačiau saugumiečiai toliau ją persekiojo, pavyzdžiui, 1985 m. ji buvo išregistruota iš savo gyvenamosios vietos Viduklėje. Bandė prisiregistruoti Šiauliuose, tačiau nebuvo leista. Pagaliau pavyko prisiregistruoti kaime Tauragės rajone, tačiau po kiek laiko ir iš čia buvo išregistruota.

Tik po to, kai ji 1987 m. parašė skundą SSRS generaliniam prokurorui, jai buvo leista prisiregistruoti Šiluvoje. 1988 m. vasario mėnesį LSSR prokuratūroje ji buvo oficialiai įspėta, kad jeigu ateityje pasirašinės pareiškimus, analogiškus Kreipimuisi į visus geros valios žmones, ji bus teisiama pagal LSSR BK 68 str. (antisovietinė propaganda).

Atkūrus laisvą Lietuvą, sesuo M. Gavėnaitė SJE toliau dirbo pas kunigą A. Svarinską – iš pradžių Kavarske, vėliau ilgą laiką Vilniuje. 2000 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2013 m. birželio 17 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Mirė sesuo M. Gavėnaitė SJE 2025 m. balandžio 1 d. Šiluvoje, palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse. Sesers Monikos gyvenimo kelias yra unikalus meilės artimui ir rezistencijos pavyzdys.