S. Spurga: protestai Ukrainoje įrodo, kad šalis geba išsaugoti demokratiją net karo metu

Atsistatydinus Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Svyrydenko, jos postą užėmė valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Koreckis. Kartu keičiamas ir visas ministrų kabinetas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iki galo nepaaiškino priežasčių, dėl kurių buvo atlikti plataus masto pokyčiai vyriausybėje.

Ukrainoje atsistatydinus gynybos ministrui Mychailai Fedorovui, šalies miestuose kilo masiniai protestai. Kyjive susirinkę ir Europos Sąjungos vėliavomis mojavę demonstrantai šį atleidimą vertino kaip karinės vadovybės tarpusavio kovos pasekmę. Laikinuoju gynybos ministru paskirtas žvalgybos pareigūnas Jevhenas Chmaras.

Artimuosiuose Rytuose aštrėjant konfliktui Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas toliau keičiasi kariniais smūgiais.

Jungtinės Karalystės politikas Andy Burnhamas tapo naujuoju šalies ministru pirmininku ir buvo patvirtintas naujuoju valdančiosios Leiboristų partijos lyderiu.

Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas dr. SAULIUS SPURGA.

Atsistatydinus Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Svyrydenko, jos postą užėmė valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Koreckis. Kartu keičiamas ir visas ministrų kabinetas. Dėl kokių priežasčių galėjo įvykti šie pokyčiai?

Gali būti įvairių vertinimų, kodėl keičiama Vyriausybė. Tačiau aiškaus atsakymo į šį klausimą Volodymyras Zelenskis nepateikė. Vis dėlto didžiausią sujudimą ir daugiausia klausimų sukėlė ne ministrės pirmininkės ar visos Vyriausybės pakeitimas, o gynybos ministro atstatydinimas.

Taip pat skaitykite:

Vokietijos kancleris sako esąs sukrėstas dėl pralaimėjimo rinkimuose, bet žada tęsti reformas

Kremlius sako neatmetąs trišalių derybų su JAV ir Ukraina galimybės

Po pergalės regioniniuose rinkimuose AfD pareiškė, kad F. Merzas yra našta Vokietijai

G. Jeglinskas apie kraštutinių dešiniųjų laimėjimą Vokietijoje: tradicinėms partijoms signalas, kad žmonės nori pokyčių

Ekonomistas: beveik neabejotina, kad ECB padidins bazinę palūkanų normą iki 2,5 proc.

Pirmosios užsienio šalių politikų reakcijos į AfD pergalę Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje

JAV prezidentas D. Trumpas telefonu kalbėsis su V. Putinu ir V. Zelenskiu

Ministras: Benjaminas Netanyahu nurodė evakuoti kai kurias Vakarų Kranto nausėdijas

Galbūt tai nėra atsitiktinumas, nes pagal svarbą ir disponuojamų lėšų mastą Gynybos ministerija užima išskirtinę vietą. Taip pat reikia suprasti, kad Ukrainoje nevyksta nei parlamento, nei prezidento rinkimai, todėl Zelenskis imasi keisti ministrus, siekdamas atnaujinti vadovybę, užtikrinti rotaciją ir pabrėžti išliekantį demokratinį valstybės pobūdį.

Šiuo atveju, žinoma, kyla klausimas, kodėl Vyriausybė keičiama praėjus vos pusmečiui, juolab kad ministrės pirmininkės veikla buvo vertinama teigiamai. Zelenskis padėkojo atsistatydinusiai premjerei ir įteikė jai ordiną. Juliją Svyrydenko pakeitė buvęs „Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Koreckis. Oficialiai buvo teigiama, kad jis į premjero postą pasirinktas siekiant geriau pasirengti žiemai.

Tačiau Zelenskio paaiškinimai dėl gynybos ministro pakeitimo daugelio ekspertų, politikų ir visuomenės neįtikino. Galbūt buvo padaryta klaida, kad šis sprendimas nebuvo išsamiai paaiškintas ir pagrįstas.

Atrodo, šiuo atveju Zelenskis kalba nuoširdžiai, o visi žinomi faktai leidžia manyti, kad kilo konfliktas – greičiausiai dėl charakterių, požiūrio ir darbo organizavimo skirtumų – tarp ginkluotųjų pajėgų vado ir gynybos ministro. Be to, reikėtų pažymėti, kad jų funkcijos Ukrainos įstatymuose iki šiol nėra aiškiai atskirtos. Tai tam tikra teisinė spraga, kuri, tikėtina, ir sudaro prielaidas tokiems konfliktams.

Volodymyras Zelenskis atvirai teigė negalintis leisti, kad kiltų konfliktas tarp gynybos ministro ir kariuomenės vado. Dėl to jis nusprendė paaukoti ministrą, kuris yra labai populiarus ir su kuriuo siejama didelė Ukrainos pažanga kare su Rusija, ypač vykdant dronų atakas prieš strategiškai svarbius objektus, esančius giliai Rusijoje.

Ukrainoje atsistatydinus gynybos ministrui Mychailai Fedorovui šalies miestuose kilo masiniai protestai. Kaip vertinate šį žmonių veiksmą?

Kalbant apie Ukrainą, noriu pabrėžti, kad šią temą reikia vertinti labai atsargiai, nes ji yra itin jautri. Prezidentas jaučia didžiulę atsakomybę ir, tikėtina, turi daugiau informacijos, nei gali viešai atskleisti. Todėl kategoriškai vertinti jo veiksmus nereikėtų, nors daugelis tai daro.

Yra nemažai vertinimų, kad tai – rimta Zelenskio klaida, ir dėl šios priežasties žmonės išėjo į gatves. Į tai Ukrainos prezidentas jau reagavo: šeštadienio vakarą jis pareiškė, kad konsultavosi su Fedorovu ir kariuomenės vadu Syrskiu, ir pažadėjo, jog bus rastas sprendimas.

Tai jau antroji protestų banga. Pirmoji kilo dėl nepriklausomų kovos su korupcija ir nusikaltimų tyrimo institucijų reorganizavimo. Tuomet visuomenė pasiekė savo: prezidentas, inicijavęs reorganizavimą, buvo priverstas atsitraukti.

Šiuo metu protestuojama remiant Fedorovą ir kritikuojant Zelenskį. Akivaizdu, kad protestai karo metu liudija, jog Ukraina išlieka demokratinė valstybė. Kaip matome, jie daro poveikį – į visuomenės nuomonę įsiklausoma. Tačiau kyla klausimas, kiek tokius svarbius sprendimus galima priimti reaguojant į protestus. Ar protestuotojai taip pat turi visą reikalingą informaciją? Labai sunku pasakyti, kur šie protestai nuves.

Šį konfliktą ir protestus galima pavaizduoti kaip seno ir naujo, pažangaus ir atsilikusio požiūrio susidūrimą. Teigiama, kad Fedorovas yra už pažangias technologijas ir naujus kariavimo metodus, o kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis labiau remiasi tradicine taktika, kartais, kaip teigiama, vėluoja priimti sprendimus atsitraukti ir yra gana nelankstus.

Tačiau verta pažymėti, kad, nors tokia nuomonė plačiai paplitusi, net ir pats Fedorovas yra pripažinęs didelius kariuomenės vado Oleksandro Syrskio nuopelnus. Būtent tai protestuotojai dažnai pamiršta. Tikėkimės, šie protestai padės išspręsti situaciją, galbūt net turės teigiamą poveikį, jei, kaip pažadėjo Zelenskis, bus rastas tinkamiausias būdas šiam konfliktui išspręsti.

Karo akivaizdoje Ukraina išgyvena daug pokyčių. Žvelgiant plačiau, kaip šie pokyčiai ir visuomenės protestai gali paveikti šalį?

Ministrų kaita turi vykti. Volodymyras Zelenskis prezidento pareigas eina jau septynerius metus, todėl tie patys ministrai negali dirbti visą šį laiką. Tam tikras atsinaujinimas yra natūralus, tačiau jo logika turi būti aiški. Politikai privalo gebėti ją pagrįsti, o visuomenė turi suprasti, kas vyksta, ir būti įsitikinusi, kad visi sprendimai priimami siekiant pergalės.

Skirtingose situacijose pernelyg aktyvus visuomenės ir žiniasklaidos dalyvavimas gali suteikti sudėtingoms situacijoms bei konfliktams pernelyg emocinį atspalvį. Kai kuriais atvejais tai gali ne padėti spręsti problemas, o jas dar labiau apsunkinti, jau nekalbant, kad tokios situacijos suteikia daug medžiagos priešiškai propagandai.

Vis dėlto, žvelgiant apskritai, visuomenės įtraukimas yra didžiulė vertybė. Tai neleidžia politikams užsisėdėti, užmigti ant laurų ar nugrimzti į pilkąsias zonas. Be to, aktyvi visuomenė padeda kovoti su korupcija. Todėl žiniasklaidos laisvė, žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė – pamatinės demokratijos vertybės – išlieka svarbios ir karo sąlygomis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė apie susitarimą su Ukraina dėl bendros dronų gamybos. EK vadovės teigimu, dokumentas sujungs Ukrainos išradingumą ir Europos pramonės mastą. Kiek reikšmingas šis susitarimas?

Šis susitarimas reikšmingas simboline prasme. Buvo pabrėžta, kad Ukraina iš gynybos paramos gavėjos, arba valstybės, kuri tik prašo pagalbos, tampa davėja ir pažangos nešėja. Buvo pristatytas gynybos pramonės susitarimas ir paskelbta bendra dronų gamybos iniciatyva, kuriai papildomai skiriamas vienas milijardas eurų.

Europos Sąjungos pripažinimas yra labai svarbus, tačiau Ukraina jau yra sudariusi apie 40 bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje susitarimų su daugiau kaip 20 valstybių. Turbūt įdomiausia, kaip susiklostys analogiškas susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, jis būtų nepalyginamai svarbesnis, nes kalbama jau apie dešimtis milijardų JAV dolerių.

Tokio susitarimo projektas buvo parengtas maždaug prieš metus, tačiau patekęs į prezidento Donaldo Trumpo rankas jis taip ir nebuvo pasirašytas ar svarstytas. Vis dėlto per pastarąjį NATO vadovų susitikimą Trumpas užsiminė, kad reikėtų bendradarbiauti su Ukraina dronų srityje.

Žinoma, toks susitarimas apimtų daugelį Ukrainos įmonių, o jame dalyvautų ir Jungtinių Amerikos Valstijų technologijų bendrovės. Tai būtų labai stipri partnerystė, ir atrodo, kad yra realių galimybių, jog šis projektas taip pat bus pradėtas įgyvendinti.

Artimuosiuose Rytuose aštrėjant konfliktui, Jungtinės Valstijos ir Iranas toliau keičiasi kariniais smūgiais. JAV centrinės vadavietės teigimu, atakomis siekiama toliau silpninti karinius pajėgumus, kuriuos Irano pajėgos naudoja atakuodamos komercinę laivybą Hormuzo sąsiauryje. Kaip vertinate tęsiamas atakas? Ar galime kalbėti apie naują karo etapą?

Prieš kelias dienas Donaldas Trumpas paskelbė, kad anksčiau pasirašyto memorandumo jau nebelaiko veiksmingu ir galiojančiu. Taigi karinius smūgius tęsia.

Be to, šiomis dienomis Iranas surengė smūgius Jordanijoje esančiai Jungtinių Valstijų karinei bazei. Pirmą kartą nuo kovo mėnesio žuvo keli amerikiečių kariai. Taip pat buvo atakuoti Kuveito vandens gėlinimo įrenginiai. Tai labai skaudus smūgis, nes Kuveitas geriamuoju vandeniu apsirūpina gėlindamas jūros vandenį. Toliau atakuojami ir prekiniai laivai, todėl laivyba regione yra gerokai sulėtėjusi. Laivai vis dar plaukia, tačiau jų gerokai mažiau, kiekvienas reisas išlieka gana rizikingas.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu paskelbė blokuojančios Irano uostus, siekdamos apriboti jo laivų judėjimą. Konfliktas perėjo į vangią fazę, kai darosi nebeaišku, kas vyks toliau ir kiek ilgai šis karas truks. Šiuo metu labai sunku prognozuoti tolesnę konflikto eigą ar numatyti jo raidą.

Artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kelia rinkimų klastojimo klausimą. Jis apkaltino Kiniją pavogus milijonų rinkėjų duomenis. Kaip vertinate tokius JAV prezidento kaltinimus?

Kadencijos vidurio rinkimai yra svarbūs kiekvienam Jungtinių Valstijų prezidentui. Pagal JAV politinę sistemą dalis Kongreso narių yra perrenkami, o šiuo metu atrodo, kad bent vienuose iš dvejų Kongreso rūmų rinkimų egzistuoja tikimybė, jog Donaldo Trumpo Respublikonų partija gali prarasti daugumą. Žinoma, tai labai suvaržytų prezidento galimybes įgyvendinti savo sumanymus ir vykdyti numatytą politiką.

Kalbėdamas apie Kinijos įsikišimą, Trumpas šį klausimą sureikšmino. Jis paskelbė kreipimąsi į tautą ir pareiškė, kad Kinija esą gavo milijonų rinkėjų duomenis. Tačiau, pasak ekspertų, jie iš esmės nebuvo slapti – buvo viešai prieinami. Jungtinėse Valstijose nemažai panašių duomenų yra vieši.

Akivaizdu, kad Trumpas vis dar negali susitaikyti su savo pralaimėjimu. Esame girdėję daugybę jo kaltinimų. Kadangi pagal Jungtinių Valstijų sistemą rinkimai kiekvienoje valstijoje rengiami šiek tiek skirtingai – skiriasi jų organizavimo ir balsavimo tvarka, – Trumpas turi daug priekaištų pačiai sistemai. Tačiau pagrindinis jo teiginys, kartotas daugybę kartų – kad rinkimai buvo suklastoti ir kad iš tikrųjų juos laimėjo jis.

Nepriklausomi ekspertai šiuos ir ankstesnius Donaldo Trumpo pareiškimus yra išsamiai paneigę, tačiau nemaža dalis amerikiečių jais vis dar tiki. Manoma, kad apie 40 procentų, o gal net daugiau, amerikiečių tebėra įsitikinę, jog 2020 metų prezidento rinkimai buvo suklastoti, nors objektyvių įrodymų tam nėra.

Visa tai įsikomponuoja į bendrą Jungtinių Amerikos Valstijų demokratijos erozijos paveikslą. Tai yra blogas ženklas ne tik pačioms Jungtinėms Valstijoms, bet ir visam Vakarų pasauliui.