Švyturių savaitgalis Neringoje žada staigmenų: įsižiebs Nidos ir Pervalkos švyturiai

Savo spindulio šviesą šia proga įžiebs ir Pervalkos švyturys – vienintelis Lietuvoje, kurį iš visų pusių supa vanduo. Greta jo rugpjūčio 19-osios vakarą vyks „Laisvės švyturių nakties 2023“ renginiai: diskusija, muzikos koncertai, žibintų eisena, naktinis žygis. 

Tarp daugybės švyturių paveldui skirtų renginių – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Neringos savivaldybės rugpjūčio 19 d. organizuojama diskusija „Technikos paveldo išsaugojimas ir įveiklinimas. Lietuvos švyturių pavyzdys“. 

Klausytojų dėmesio lauks architektūros istorikės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. Marijos Drėmaitės pranešimas „Pramonės, technikos ir inžinerijos paveldas Europoje ir Lietuvoje“. Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo tyrimų valdybos Statinių skyriaus vyresnioji paminklotvarkininkė Alina Borzenkaitė apžvelgs technikos paveldo situaciją, Kultūros vertybių registro duomenis.

Farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas Aidas Jurkštas įdomiais faktais dalinsis savo pranešime „Lietuvos švyturiai – praeitis, aktualijos, ateitis“. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys pranešimą „Marių švyturiai (Nidos 1874 m. ir Pervalkos 1900 m.): pragmatinės ir kultūrinės paralelės“.

Diskusijoje bus aptarta ir Suomijos patirtis išsaugant ir įveiklinant švyturių kultūros paveldo objektus. Apskritojo stalo diskusijoje paveldosaugininkai aptars ir pristatys visuomenei švyturių paveldo situaciją Lietuvoje: apskaitos, tvarkybos, pritaikymo problemas ir jų sprendimo būdus.

Rugpjūčio 19 d. Pasaulinei švyturių dienai paminėti Pervalkoje vyks ir daugiau renginių. Tą patį vakarą lankytojams bus pristatyta Juozo Vincento Danio, garsaus lietuvių išeivijos hidrotechnikos inžinieriaus, suprojektavusio daugiau kaip 50 Kanados švyturių, paroda. Vakare lauks atlikėjų „Los Secretos De Pablo“ koncertas, muzikinė liepsnos žibintų eisena į Žirgų ragą ir Pervalkos švyturio įžiebimas, pianisto Dariaus Mažinto, smuikininko Martyno Švėgždos von Bekkerio ir jaunųjų muzikos stovyklos „Orkestras“ talentų klasikinės muzikos koncertas.

Taip pat skaitykite:

Pokalbiai su Tėvu. Dvi Lietuvos temos

Šluota prie durų

Draugystė be draugų, arba Postdraugystės visuomenė

Kodėl mes vis dar kariaujame?

Saugumas karo Ukrainoje kontekste ir pavojus klimato krizės akivaizdoje – Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „(Ne)saugumo ribos“

Tauta, kurią auginame: tarp Mindaugo karūnos ir prarastos tiesos

Kas bendra tarp universiteto ir protesto?

Kultūra ir jos masinis vartojimas

Šeštadienio vakarą organizuojamas ir Švyturių nakties žygis su Kuršių nerijos nacionalinio parko kultūrologe Renata Kilinskaite. Liepsnos žibintų šviesa nušvies senuosius kryžiuočių kelius, nakties garsus ir istorijas apie užpustytus Kuršių nerijos kaimus.

Visą savaitgalį Nidos švyturys lankytojams bus atviras iki 22 valandos. Šis inžinerinio paveldo objektas yra išskirtinis savo unikalia krištolinių Frenelio lęšių sistema, kuri dabar įjungiama ypatingomis progomis. Kai čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai naujos kartos LED žibintai, inžinierius T. Jačionis įrodė, kad senojo besisukančio žibinto, skleidžiančio magišką šviesą, nurašyti nereikia, jį galima atgaivinti. Visame Baltijos jūros regione tik Nidos švyturys ir dar vienas kitas tokius retus žibintus teturi.

„Nė vienas modernus šviesos šaltinis negeba atkartoti tokio šviesos spektro, kokį skleidžia senovinė žemos įtampos, pastoviosios srovės kaitrinė lempa. Deja, šie dalykai yra sunkiai aprašomi kaip vertingosios Nidos švyturio inžinerinės savybės. Jų netekęs jau ne vienas švyturys pasaulyje primena tik prekybos centro reklamos iškabos blyksnį. Taip jau sutapo, kad visų Lietuvos jūrinių švyturių likimai sprendžiami būtent šiuo metu. Nidos, Juodkrantės, 

Šventosios švyturiai yra perduoti savivaldybėms, puoselėjami planai juos atverti visuomenei. Dabar yra tas metas, kai galima nepataisomai suklysti, prarasti ar negrįžtamai išdraskyti bet kurio iš Lietuvos švyturių pastatų kompleksų vientisumą“, – sakė T. Jačionis. Švyturių diena siekiama atkreipti dėmesį į šio inžinerinio paveldo svarbą.

Rugpjūčio 18 d. Nidos švyturyje vyks edukacijos vaikams ir suaugusiesiems, o 17 val. – doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU) vedama ekskursija „Nidos švyturys: kelios jo istorijos ir atgimimas“.

Tą patį vakarą nuo 20 val. Nidos švyturyje skambės arfos garsai drauge su elektronine muzika. Atlikėjai – Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė (arfa) ir Kristijonas Lučinskas (garso dizaineris). Nidos švyturio krištolinė lempa įsižiebs visus tris šventinio savaitgalio vakarus, nuo penktadienio iki sekmadienio, 21 val. 

Visą „Laisvės švyturių nakties 2023“ programą ir Švyturių savaitgalio renginius rasite svetainėje www.visitneringa.com.

Renginių „Laisvės švyturių naktis 2023“ iniciatoriai ir organizatoriai – „Vilnius Tech“ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ informacija

Susiję:

Ugnė Gavelytė

Kostas Kajėnas

Martynas Stankevičius

23 min

Trys Thomo Manno vasaros Nidoje

Bernardinai.lt

2 min

Anksčiau temstant dieną Nidoje ilgina menininkės įrengtas „Švyturys“

Bernardinai.lt

< 1 min

Apie Lietuvos švyturius

Bernardinai.lt

< 1 min

Nidos švyturys pirmą kartą bus atidarytas visuomenei