Aktorystė

Stebint A. Dudą-Gracz, dar kartą galima buvo įsitikinti, kad režisierius pirmiausia turi būti labai stiprus žmogus.

Nešti žmogus turi tik krepšį arba vaiką ant rankų, o ne Auksinį kryžių ar žiūrovų aplodismentų įrašus, mąsto aktorė.

K. Lupos knyga „Utopija. Laiškai aktoriams“ – pasvarstymai ties kūrybos filosofijos, psichologijos riba apie tai, kas yra aktorius teatre.

D. Meškauskas apie savo, kaip režisieriaus pedagogo, spektaklį „Kreditoriai“: „Aktoriai čia turės kėdę, stalą ir vienas kito akis.“

V. Masalskis – apie du vilties teatrus. Jaunystėje jam toks buvo J. Miltinio teatras, o dabar – jaunosios kartos teatras.

Apie danų režisierės K. Dehlholm spektaklį „Broliai Liūtaširdžiai“ ir aktorės rengiamas „Liūtaširdžių kūrybines dirbtuves“.

Apie muzikinę kelionę nuo šokių aikštelės Plungės kultūros rūmuose iki nuotaikingo šėlsmo su Vytautu Kernagiu.