„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo jaunų, išsilavinusių, balsingų žmonių“: į sostinę po dešimtmečio grįžo Moksleivių dainų šventė
Pokalbis su buvusiu ilgamečiu moksleivių ir visos Lietuvos dainų švenčių vadovu Juozu Mikutavičiumi.
Dainų šventė — taip populiariai ir sutrumpintai vadinamos Lietuvių dainų ir šokių šventės. Pirmoji tokia šventė Lietuvoje surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, kurioje dainavo tik chorai. Dainų ir šokių šventė – tai Lietuvoje ir tarp pasaulio lietuvių paplitusi kultūrinė tradicija, dainų šventės atmaina. Ją sudaro beveik reguliariai kas ketverius metus organizuojama Visuotinė lietuvių dainų ir šokių šventė, Moksleivių dainų šventės ir įvairios regioninės dainų ir šokių šventės, organizuojamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kartu su estų bei latvių dainų ir šokių švenčių tradicijomis, 2003 m. Baltijos šalių dainų ir šokių šventės pripažintos kaip Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevras.
Pokalbis su buvusiu ilgamečiu moksleivių ir visos Lietuvos dainų švenčių vadovu Juozu Mikutavičiumi.
Įvertintas ir pastatų saugumas, taip pat apgalvota, ką daryti oro pavojaus metu.
Šiemet, 2026-aisiais, vyks 10-oji Lietuvos moksleivių dainų šventė.
Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė surengta 1964 metais. Joje dalyvavo per 24 tūkstančių moksleivių.
Laiko atspindžių ieškodamas užfiksuotuose namų vaizdo archyvuose režisierius kuria pasakojimą apie laiko ženklus.
Estijoje šeštadienį skambėjo daugiau kaip 21 tūkst. choro dainininkų balsai.
Seimas oficialiai įtraukė Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kurioje dalyvauja užsienio lietuvių bendruomenės.
Tyrimą „Dainų šventės poveikis kolektyviniam savivertės ir gerovės suvokimui“ vykdė tarptautinė mokslininkių komanda iš keturių šalių.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!