Žiniasklaidai paskelbus, kad nemažai lietuvių Kovo 11-ąją išnaudojo pigiam apsipirkimui Lenkijoje, kilo daug šurmulio, imta dar kartą aiškintis kainų skirtumų priežastis.
Sausį fiksuota 0,3 proc. defliacija – tiek, palyginti su gruodžiu, sumažėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos.
Europos Komisija (EK) 2016 m. makroekonomikos žiemos prognozėse Lietuvai pagerino valdžios sektoriaus deficito prognozes, sumažino šiems metams numatomą nedarbo ir infliacijos lygį.
Įvertinusi šių metų Lietuvos ūkio raidos tendencijas bei išorės veiksnių įtaką joms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015-2018 metams.
Statistikos departamentas pirmadienį paskutinį kartą skelbs, kaip pasikeitė šimto prekių ir paslaugų kainos, įvedus eurą.
Nepaisant dabartinių aplinkybių, Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje − prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento.
Kol kas paprasti šveicarai džiaugiasi išaugusia galimybe pigiau apsipirkti. Tačia vis dėlto dabartinė situacija nėra palanki Šveicarijai, pirmiausia kalbant apie įmones, gaminančias prekes eksportui.
Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!