Giedra Radvilavičiūtė

Mane kaip reta organiškai postmodernistiniame Jūratės mąstyme labiausiai žavėjo jungtys.

G. Radvilavičiūtės kalba pristatant A. Andriuškevičiaus knygą „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002–2015“.

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene, išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

Jaučiu, kada nors imsiu tapyti verbalinius antraščių galvotojų portretus, nenutoldama nuo redakcijose dirbančių originalų.

Darbščiam ir raštingam rašytojui tokios būsenos, kurias tiksliai įvardija Kęstas, yra tiesiog nepažįstamos.

Ne kiekvienas rašytojas, gaunantis premiją, gali pasidžiaugti, kad buvo pažįstamas su tuo, kurio vardu ta premija pavadinta.