
Cz. Miłoszo knygoje – vidinis poeto kosmosas
Czesławo Miłoszo „Pradedant nuo mano gatvių“ – tai gyva praėjusio kasdienio ir kūrybinio gyvenimo dalis, ištisa epocha.
„Esu Silvija. Išsilavinimas liudija esant istorikę, širdis kalba apie buvimą filologe, o visomis juslėmis, mintimis ir ištaromis atspindžiu ir esu įsitraukusi į muzikos pasaulį. Neįsivaizduoju savo kasdienybės be tekstų: muzikinių, sukurtų kitų ar tų, kuriuos parašiau pati. Vertinu pokalbius su įdomiais žmonėmis ir jų parodytą pasitikėjimą atveriant mintis, kurios įkvepia apmąstymams, platesniems žvilgsniams ir naujiems darbams.“
Czesławo Miłoszo „Pradedant nuo mano gatvių“ – tai gyva praėjusio kasdienio ir kūrybinio gyvenimo dalis, ištisa epocha.
Pokalbis su rašytoja apie biografinio romano subtilybes, netikėtas V. Mykolaičio-Putino asmenybės atodangas.
G. Steikūnaitės mintys apie E. Galeano kūrybą ir šių dienų pasaulio vertybes, kurias išsaugo literatūra.
Poeto Cz. Miłoszo santykį su Vilniumi išraiškingiausiai nusako žinoma eilėraščio frazė: „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti“.
„Vertėjas – ne kūrėjas, o tarnas, liokajus, kuriam autorius komanduoja“, – sako P. Gasiulis.
Apie vertimą kaip gyvenimo būdą ir nuolatinį žaidimą su kalba, vertėjo darbo iššūkius pasakoja 2012 m. Šv. Jeronimo premijos laureatė.
D. Bučiūtė Šv. Jeronimo premija buvo apdovanota 2010 m. už iškilius literatūros vertimus iš prancūzų ir graikų kalbų.
Didelis noras įamžinti ir išsaugoti skirtingų kartų patirtis – apie tai galvojant leidžiamas Vokietijos lietuvių bendruomenės žurnalas.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!