Jonas Jablonskis (1860–1930) – Tai žymiausias lietuvių kalbininkas, vadinamas bendrinės lietuvių kalbos tėvu. Jis sunormino lietuvių kalbos rašybą ir gramatiką (svarbiausias darbas – 1901 m. „Lietuvių kalbos gramatika“), išvalė kalbą nuo svetimybių ir sukūrė daugybę naujadarų, kuriuos vartojame kasdien (pvz., mokykla, pirmadienis, ateitis). Jablonskis padėjo pamatus moderniai lietuvių kalbai, kuria kalbame ir rašome šiandien. Bernardinai.lt kontekste jis yra didžiausias kalbos autoritetas, dažnai minimas diskusijose apie kalbos grynumą ir tradiciją. Tačiau straipsniuose (kaip ir jūsų pateiktame pavyzdyje apie provokaciją) jis kartais prisimenamas ir kaip konservatyvus vertintojas, brėžęs griežtas ribas ne tik gramatikai, bet ir literatūros turiniui (pvz., kritikavęs Žemaitę už „netinkamas“ temas). Portale jis simbolizuoja klasikinį, norminį požiūrį į kultūrą, su kuriuo modernūs kūrėjai kartais turi polemizuoti.
„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis teigė, kad siūlymą inicijuoti mediaciją paskatino siekis rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Kaip BNS teigė Jonas Jablonskis, darbai preliminariai galėtų kainuoti daugiau nei 3 mln. eurų.
Kas paverčia meną provokacija ir kur brėžiama riba tarp kūrybinės laisvės ir atsakomybės?
Bus atliekama antra ekspertizė nustatant, ar reikia iš naujo nutiesti visą kelią.
Kazimiero Būgos žodyno pasirodymas buvo reikšmingas įvykis ne tik lietuvių leksikografijai, bet ir apskritai kalbos mokslui.
Lietuvių rašybos savitumą lėmė ne tik abėcėlė, bet ir kelių rašybos principų derinimas.
Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos svarbiausios vertybės.
Numalšinus 1863 m. sukilimą, keturis dešimtmečius buvo draudžiamas lietuviškas žodis.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!