Paroda Vilniaus miesto muziejuje atskleis skirtingus Rasų kapinių sluoksnius
Idėja surengti šią parodą kilo suskaičiavus Rasų kapinių amžių – šiemet joms sukanka 225 metai.
Rasų kapinės – vienos seniausių ir garsiausių kapinių Lietuvoje, įkurtos Vilniuje XIX a. pradžioje. Jose palaidota daugybė iškilių Lietuvos kultūros, mokslo, politikos ir Bažnyčios veikėjų. Rasų kapinės laikomos tautinės atminties ir pagaros vieta.
Bernardinai.lt publikacijose ši žyma siejama su kultūros paveldo, istorijos, atminimo ir dvasinės tapatybės temomis. Aptariama kapinių istorija, jose palaidotos asmenybės, atminties saugojimo iniciatyvos bei Rasų kapinių reikšmė Lietuvos istorinėje sąmonėje.
Idėja surengti šią parodą kilo suskaičiavus Rasų kapinių amžių – šiemet joms sukanka 225 metai.
Per žvarbią darganą važiuodami ir eidami į kapines, gyvename teisingai – anot Gintaro Beresnevičiaus, judame teisinga linkme.
Pagrindė priežastis, kodėl nėra aiškaus sprendimo – nebaigtas Kultūros ministerijos politinės komandos formavimas.
Kosmose skambėjo simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka.
Jungtinėse Valstijose gyvenančiam Christophui Matui Čiurlioniui pilietybė grąžinta vidaus reikalų ministro įsakymu.
Birželio 2-ąją sukako šimtas metų, kai ant Domininko Bukonto (1873–1919) kapo jo bičiuliai pastatė paminklą.
Sporto rūmai yra pastatyti senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje.
Ta vieta ir pats paminklas tarybiniais laikais Užupio senbuvių buvo vadinamas Tėvo kapu. Kada ir kodėl atsirado toks pavadinimas, neaišku.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!