Rusijos kultūra – tai plati meno, literatūros, muzikos, teatro ir filosofijos tradicija, susiformavusi per šimtmečius nuo carinės imperijos laikų iki šių dienų. Ji davė pasauliui tokius kūrėjus kaip Fiodoras Dostojevskis, Lev Tolstojus, Piotras Čaikovskis ar Andrejus Tarkovskis. Rusijos kultūrai būdinga didelė įtaka europinei ir pasaulinei civilizacijai, kartu – glaudus ryšys su politine valdžia ir ideologija. Šiandien ji vertinama prieštaringai: viena vertus, kaip reikšmingas kultūros paveldas, kita vertus, kaip priemonė, neretai naudota propagandai ir imperinėms ambicijoms. Bernardinai.lt šioje temoje akcentuoja kritišką žvilgsnį į Rusijos kultūrą, jos įtaką Lietuvai ir būtinybę atskirti kūrybinį palikimą nuo politinės galios.
„Rusai visiškai nepripažįsta savojo kolonializmo. Turime toliau uoliai dirbti, kad tai įrodytume rusiškojo požiūrio atstovams“, – sako ji.
Maksymas Holenka yra vienas ryškiausių Ukrainos teatro režisierių.
2026-ieji brėžiasi kaip vienybės metai – atsakas į pastarųjų metų susiskaldymą, nuovargį ir tarpusavio priešpriešas.
„Jeigu įsivaizduosime save kaip rusų valdinius, tada, aišku, imperializmo pėdsakas mums visada bus skausmingas“, – sako profesorius.
Rusija turi polėkį į imperializmą, nemažai šios valstybės kūrėjų laisvu pasirinkimu prisidėjo prie jos imperialistinės sąmonės statybų.
„Užtenka pažiūrėti į Bučą, ir bus aišku, kur yra Rusija“, – įsitikinusi rusų išeivijos menininkė.
Dviejų skirtingų Rusijos kultūros srovių kuriamą įtampą knygoje „Natašos šokis“ aprašo britų istorikas Orlando Figesas.
Lvive vyko trečiasis Kultūros kongresas – renginys, kuriame dalyvavo aktyvūs kultūros srities veikėjai. Šių metų tema – UKRAINA! UNMUTED.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!