Akmuo, kurį atmetė…
Klysti, nusikalsti – taip, nieko naujo. Bet ryškiau, stipriau nei kaltė į žmogaus istoriją įrašoma atgaila, išskaidrinanti, prikelianti.
Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė-Bučienė) – viena talentingiausių, tačiau ir viena labiausiai prieštaringai vertinamų Lietuvos poečių ir asmenybių. Gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose, Alvito valsčiuje., Vilkaviškio apskrityje. Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje (Rusija). Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme, tačiau 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.
Klysti, nusikalsti – taip, nieko naujo. Bet ryškiau, stipriau nei kaltė į žmogaus istoriją įrašoma atgaila, išskaidrinanti, prikelianti.
Brandesnieji sako, kad jos eilės yra nuostabios, o jaunesnieji tvirtina, kad nenori jos atneštos „Stalino saulės“.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pakankama konstatuoti, kad poetė veikė okupacinės valdžios struktūrose.
Bandymai kritiškai įvertinti pamėgtus istorijos mitus ir herojiškas asmenybes visuomenėje dažnai sutinkami priešiškai, sako Algis Bitautas.
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries įamžinimo.
Donato Jokūbaičio nepažįstantys turistai, užklydę į jo rengiamą ekskursiją, gerokai nustebtų.
„Naujoji vaidilutė“ – periodinis leidinys, ėjęs Kaune nuo 1921 iki 1940 metų.
„Mirusius genijus kiekviena visuomenė vertina pagal savo pajėgumą“, – tvirtina literatūrologas.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!