Neurochirurgijai Lietuvoje – 60

Minit Lietuvos neurochirurgijos 60-ąjį jubiliejų, liepą duris Kaune atvers Neuromokslų institutas, informuoja LTV naujienų tarnyba.

Pasak medikų ir mokslininkų tai didelis žingsnis dar spartesniam šios srities vystymuisi.

30 lovų skyrius, keliolika operacijų per metus, 2 neurochirurgai – tokia neurochirurgijos pradžia 1951-aisiais. Dabar per metus klinikoje atliekama daugiau nei 3,5 tūkstančio operacijų, o tai yra pusė Lietuvos pacientų, reikalingų tokios pagalbos. Kaune profesoriaus Leono Klumbio pradėta vystyti, žmonių „stebuklus darančia“ vadinama neurochirurgija, šiandien neatsilieka, o kai kuriais atvejais lenkia garsiausius Europos centrus.

Pavyzdžiui, klinikoje instaliuojamą naujausių technologijų introoperacinį magnetinį rezonansą Lietuvos neurochirurgai įsigijo vieni pirmųjų Europoje.

„Naujausias prašmatnusis aparatas. Jo pagalba žymiai saugiau bus galima atlikti operacijas, kaip smegenų navikų, kraujagyslių ligų, kai kurios įgimtos ligos, manau tai didžiulis žingsnis ir tą aparatą – naujausią modelį – mes įsigijom vieni pirmųjų Europoje“, – sakė Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas, Neuromokslų instituto direktorius prof. Arimantas Tamašauskas.

Nuo liepos 1-osios šalyje pradės veikti ir naujai steigiamas Neuromokslų institutas. Tikimasi, kad sujungus gydytojų ir mokslininkų pajėgas bus galima efektyviau kovoti su sunkiomis neurologinėmis ligomis.

„Klinikinių specialybių gydytojai, susidurią su tam tikra problema, galėtų kreiptis į mokslininkus ir prašyti spręsti jų problemą ir, iš kitos pusės, mokslininkai, atradę tam tikrus mechanizmus ir dėsningumus, galėtų gydytojams ir klinicistams pasiūlyti sprendimo būdus“, – teigė Medicinos akademijos Neuromokslų instituto administratorė dr. Rima Naginienė.

Taip pat skaitykite:

Senovės Roma ir dabarties ES: kas atsikartoja?

Senovės Roma ir dabarties ES: kas iš to?

Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse

Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje

Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?

Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“

M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu

Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą

Žmonių senėjimo problemoms spręsti pasaulyje išleidžiami milijardai. Lietuvos mokslininkai vykdydami projektus ieško galimų senatvinių ligų ankstyvesnio diagnozavimo galimybių. Ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas Alzhaimerio ligai tyrinėti.

„Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad kai mes diagnozuojam šią ligą, ji yra tiek toli pažengus, kad praktiškai nebegalime jos gydyti. Didžiausios viso pasaulio mokslininkų pajėgos nukreiptos tam, kad rasti metodus, kad anksti diagnozuotų šią ligą“, – aiškino šio instituto direktoriaus pavaduotoja pro. Vilmantė Borutaitė.

Iš viso Lietuvoje veikia 5 neurochirurgijos centrai – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Loreta Mačiulienė, LTV naujienų tarnyba