Lietuvos vadovai išreiškė palaikymą Vokietijai dėl Rusijos hibridinės atakos Leipcigo oro uoste

Šalies vadovai antradienį išreiškė Lietuvos solidarumą su Vokietija dėl Rusijos hibridinės atakos Leipcigo oro uoste, kai rugpjūčio pradžioje buvo rastas dronas su sprogmenimis.

Prezidentūra pranešė, kad Gitanas Nausėda palaiko glaudų ryšį su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir išreiškė visišką Lietuvos solidarumą su strategine partnere Vokietija po Rusijos hibridinės atakos Leipcige.

„Rusijos bandymai mus įbauginti, susilpninti mūsų bendrą atgrasymą ir palaužti mūsų ryžtą remti Ukrainą yra pasmerkti žlugti“, – nurodė G. Nausėda.

Jo teigimu, ryžtingi Vokietijos vyriausybės veiksmai siunčia aiškią žinią, kad hibridiniai išpuoliai prieš Lietuvą arba Vokietiją sulauks aiškaus ir tvirto atsako.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius socialiniame tinkle „X“ taip pat išreiškė visišką Lietuvos solidarumą su Vokietija po minėtos hibridinės atakos.

„Rusijos hibridiniai veiksmai Europoje ir prieš ją intensyvėja, tačiau pastangos mus destabilizuoti ir įbauginti nepasieks tikslo. Bet kokia ataka prieš bet kurį iš mūsų sulauks tvirto ir vieningo atsako“, – nurodė ministras pirmininkas.

Šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pažymėjo, kad visiškai pritardama Vokietijos taikomoms atsakomosioms priemonėms, Lietuva „išlieka vieninga su savo sąjungininkais ir partneriais didinant spaudimą Rusijai ir tvirtai remiant Ukrainą“.

Taip pat skaitykite:

KAM siūlo be viešųjų pirkimų reikalavimų leisti įsigyti radarų ir dronų perėmėjų

CŽV direktoriaus mįslė: apie regima ir neregima geopolitikoje

Šalies vadovai sveikina Mokslo ir žinių dienos proga: linki smalsumo ir bendrystės

Prezidentas atmeta galimybę, kad JAV kariai nebegrįš į Lietuvą

Migracijos departamento vadovė: užsieniečių įdarbinimo kvota – proporcinga

Ministras: ESO kompensacijoms dėl audros – 7 mln., elektros atkūrimui – dar 10 mln. eurų

G. Nausėda apie L. Meškauskaitės skyrimą: noriu, kad LRT tarybą sudarytų savarankiški žmonės

G. Nausėda: švietimo ministrės noriu paklausti, ar ji spręs problemas, ar tik imituos tai

„Leipcigo incidentas yra dar vienas neatsakingas Rusijos bandymas išmėginti mūsų ryžtą priešiškais veiksmais visoje Europoje. Negalime šių incidentų vertinti atskirai. Jie yra platesnės kampanijos, kuria siekiama pakirsti mūsų saugumą ir vienybę, dalis“, – socialiniame tinkle „X“ skelbė užsienio reikalų ministras.

Taip šalies vadovai kalbėjo po to, kai Vokietijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Maskva stovi už praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste Rytų Vokietijoje įvykusio incidento su sprogmenų prikrautu dronu.

NATO narė Vokietija, remianti Ukrainą jos kovoje su Rusija, jau seniai kaltina Maskvą vykdant hibridines atakas, įskaitant šnipinėjimą ir sabotažą, tuo metu Rusija kaltinimus neigia.

Tačiau Berlynas iki šiol susilaikydavo nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai, kalbėdamas tik apie galimą „užsienio valstybių“ įsitraukimą.

BNS rašė, kad naktį į rugpjūčio 5-ąją Leipcige įvykęs incidentas sukėlė didelį nerimą, nes oro uoste rastas dronas gabeno sprogmenis. Policija tuomet pasitelkė robotą šalia Ukrainos krovininio lėktuvo aptiktam įrenginiui neutralizuoti.

Kaip antradienį nurodė Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexander’as Dobrindtas, įvertinusi panaudotą technologiją ir kitą žvalgybos informaciją, vyriausybė padarė išvadą, jog už šią hibridinę ataką atsakinga Rusija.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė apie laikinai uždaromą Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusų namų Berlyne nuomos sutarties nutraukimą.

Savo ruožtu G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai toliau stiprins atgrasymą ir ryžtingai gins savo laisvę bei saugumą.

Prezidentas taip pat patikino, kad Lietuvos įsipareigojimas remti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos, išlieka nepajudinamas ir galios „tiek, kiek reikės, kad būtų pasiekta teisinga ir tvari taika“.

Leipcigo oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karines prekes, įskaitant Vokietijos kariuomenės ir NATO sąjungininkių krovinius, tarnauja kaip bazė Ukrainos bendrovei „Antonov Airlines“.