2015 11 14

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Keletas idėjų vaikų atminčiai lavinti

vaikai

Greičiausiai, dauguma tėvų supranta, kaip svarbu ugdyti priešmokyklinuko atmintį. Nuo to tiesiogiai priklauso pasisekimas ne tik mokykloje, bet ir tolesniame jo gyvenime.

Norime supažindinti su keletu būdų, kurie padės sustiprinti ir ugdyti vaiko atmintį. Lavinti atmintį ne tik galima, bet ir būtina. O geriausia tai daryti kryptingai ir nuo ankstyvo amžiaus.

Atmintis yra vaiko galimybių pagrindas, jo gebėjimo mokytis, įgyti žinių ir gebėjimų, sąlyga.

Iš pradžių – šiek tiek teorijos. Atmintis – tai psichikos ypatybė priimti, išsaugoti ir atkurti tam tikrą informaciją, kuri gali turėti skirtingą formą ar turinį. Jutimo organų dėka galime prisiminti pojūčius ir pavidalus, vaizdinius kuriuos gauname per regėjimą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę. Įsimename eiles ir prozą, žmonių veidus, datas, pavardes, telefonų numerius, kelią. Atmintis yra vaiko galimybių pagrindas, jo gebėjimo mokytis, įgyti žinių ir gebėjimų, sąlyga. Atmintis gali būti regimoji, girdimoji, emocinė ir judesio. Treniruodami vaiko atmintį, sudarote jam didesnių galimybių mokytis kalbų. Bet kuriuo atveju gera atmintis padės vaikui mokantis.

Priešmokyklinukai turi nuostabią atmintį. Dauguma tėvų su nuostaba tvirtina, kad jų vaikai geba be ypatingų pastangų atsiminti ir cituoti reklaminius klipus arba visiškai tiksliai atkurti matytų muilo operų ar filmukų dialogus. Kita vertus, tėvai ir mokytojai itin dažnai skundžiasi prasta  mokinių atmintimi, ypač pirmoje klasėje. Pirmaklasis dažnai neatsimena, kas užduota namų darbams, ką privalu rytoj atsinešti į mokyklą ir pan. Esmė ta, kad kai kalbame apie vaikų atmintį, yra du skirtingi dalykai: valinga atmintis ir nevalinga atmintis, kuri remiasi emocijomis ir susidomėjimu. Tik dalykas, kad treniruojant atmintį, reikia orientuotis į prasminę atmintį ir parodyti vaikui skirtingus būdus, kurie padeda geriau įsiminti.

Vaikui atmintis – pagrindinis pažinties su pasauliu ir jo priėmimo būdas.

Aktoriai, besimokantys atmintinai daugybę puslapių vaidmens teksto, neturi šio įpročio nuo gimimo, o išmoksta to pasitelkdami įvairiausius pratimus. Vaikui atmintis – pagrindinis pažinties su pasauliu ir jo priėmimo būdas. Vaikas įsimena kalbą ir po to, sutikdamas pasikartojančius garsų sąskambius, mokosi juos susieti su situacija ir tokiu būdu suvokti žodžių reikšmes. Jis atsimena taisykles, pasiūlymus, daugybos lentelę, pasitikėdamas savo atmintimi.

Charakteringa, kad vaikų geriau susiformavusi atmintis, kuri paremta emocijomis ir vaizdiniais, nei žodžiais ir simboliais. Todėl gerai, jei ugdydami atmintį naudositės paveiksliukais, iliustracijomis, gal net paties vaiko piešiniais. Taip pat prisiminkite, kad kiekvienam vaikui būdingesnė tam tikra atmintis – regimoji, girdimoji ar motorinė, ir priklausomai nuo to, bus efektyviau, jei naudositės ar paveikslais, ar diktuosite, ar prašysite paties vaiko apvesti raides ar atkurti vaizdinį. Bet kuriuo atveju, atminkite, kad 80 proc. visos informacijos žmogus gauna vis dėlto regos ir klausos dėka.

O dabar – keletas žaidimų ir užduočių, kurias jūs galite naudoti stiprindami vaikų atmintį.

„Atspėk!”

O dabar – keletas žaidimų ir užduočių, kurias jūs galite naudoti stiprindami vaikų atmintį.

Didaktinis žaidimas, skirtas atminties ugdymui, dėmesingumui ir kalbai. Galima žaisti ir su vaikų grupe, ir su vienu vaiku. Užduoties esmė: vaikas turi iš atminties apibūdinti kažkokį kambaryje esantį daiktą taip, kad žaidimo partneris atspėtų, kas tai. Svarbu žaidimo metu į tą daiktą nedirsčioti ir jo neįvardinti. Iš pradžių vaikui paaiškinate taisykles, tada leidžiate išsirinkti daiktą. Jei žaidžiama su keletu vaikų, vedantysis turi kamuoliuką ir duoda jį į rankas vienam iš vaikų. Tada šis pasakoja apie savo išsirinktą daiktą. Kai atspėjama, kamuoliukas perduodamas kitam. Suaugusysis seka, kaip apibūdinama, kiekvienas dalyvis turi teisę užduoti klausimą, bet visų pirma reikia kalbėtojui suteikti galimybę išsamiai apibūdinti daiktą.

„Prisimink figūrą“

Šiam žaidimui prireiks 10–30 pagaliukų (galima nuo degtukų, galima iš kokio žaidimo). Geriausia žaisti dviems. Vedantysis iš pagaliukų sudėlioja figūrą (namuką, eglutę, žvaigždę), leidžia apžiūrėti ir po 2–4 sekundžių uždengia figūrą popieriaus lapu. Kitas žaidėjas turi per šį trumpą laiką įsiminti figūrą ir tada iš atminties ją sudėlioti iš pagaliukų lygiai taip pat, kaip buvo. Kai jis tai padaro, popieriaus lapas atidengiamas ir palyginama; jei yra neatitikimų, leidžiama ištaisyti. Jei praleistas pagaliukas ar padėtas ne taip – tai jau klaida. Užduotį galima pasunkinti, pasiūlant išdėlioti iškart keletą figūrų ar sutrumpinus įsiminimo laiką iki 1–2 sekundžių. Nesusikrimskite, jei vaikui iškart tai nepavyks – ta tikrai sudėtinga užduotis.

„Žaisliukai-nenuoramos“

Ant stalo bet kokia tvarka sudedama 10 žaisliukų ar šiaip kokių daiktų. Paprašykite, kad vaikas įdėmiai į juos pažiūrėtų 10–20 sekundžių, o po to nusisuktų. Jūs tuo metu perdėliokite žaisliukus (ar daiktus) kitaip, galima net 1–2 žaisliukus nuimti išvis. Tada pasiūlykite vaikui atsisukti ir sudėlioti viską taip, kaip buvo prieš tai. Jei vaikas prisiminė 6 ir mažiau daiktų/ žaisliukų, vadinasi, jums dar reikia treniruotis, o jei 7 ir daugiau – nuostabu! Pabandykite ir jūs, tegu vaikas patikrina jūsų atmintį ir dėmesingumą.

„Talpus lagaminas“

Šį žaidimą galima žaisti ir dviese, bet įdomiau – kompanijoje iš 3–5 žmonių. Suaugusysis pradeda žaidimą tokia fraze: „Močiutė į savo lagaminą įsideda… šukas“, kitas žaidėjas privalo pakartoti jau pasakytą, pridėdamas dar vieną daiktą: „Močiutė į savo lagaminą įsideda šukas ir… šlepetes“ ir t. t. Žaidimas tęsiasi tol, kol daiktų, kuriuos močiutė susideda į lagaminą, sąrašas tampa toks ilgas, kad jo jau neįmanoma viso išsakyti. Vaikams tai būtų 18–20 daiktų. Jei kažkas žaidimo metu pamiršta vieną iš daiktų, iš jo paimamas fantas ir jam paskiriama užduotis (nupiešti močiutę, suskaičiuoti visas namuose esančias šlepetes ir šukas ir pan.).

Pratimas literatūrinei atminčiai lavinti

Vaiko atminčiai lavinti labai naudinga skaityti eilėraščius (ir kartu su juo). Šis užsiėmimas vertingas bet kuriame vaiko amžiuje, ir be bendrojo išsilavinimo efekto, padeda vaikui ugdyti literatūrinį skonį ir padeda suartėti šeimos nariams. Pradėti vertėtų nuo ritmingų ir skambių posmų, klasikinės vaikų literatūros. Pradėkite nuo ketureilių, palaipsniui  didinant eilėraščio, kurį įsidėmėsite ir mokysitės atmintinai, apimtį. Tekstą skaitykite lėtai ir išraiškingai, to mokydami ir savo vaiką. Išsikėlkite tikslą – įsiminti eilėraštį iš keturių kartų (trijų, penkių ir pan.). Skatinkite vaiko domėjimąsi knygomis: pirkite ryškias, spalvotas, turiningas ir nenuobodžias knygas. Galite surengti jaunųjų skaitovų konkursą, pasikviesdami vaiko draugus, įsiteigdami prizus – knygas ar saldumynus.

„Durų plyšys“

Šis žaidimas skirtas regimosios atminties lavinimui ir erdviniam mąstymui. Iš anksto pasiruoškite nedidelį ryškų ir detalų paveikslą ir popieriaus lapų, apytiksliai 4 kartus savo apimtimi didesnių nei pats pats paveikslas. Lapo viduryje iškirpkite durų plyšio dydžio skylę. Paveikslo iki žaidimo pradžios neturi matyti nė vienas žaidėjas. Šį žaidimą bus įdomiau žaisti grupėje iš 4–5 vaikų. Vedantysis uždengia paveikslėlį lapu iš „durų plyšio“ ir padeda priešais žaidėjus. Apžiūrinėti paveikslą galima tik per „durų plyšį“, palaipsniui perstumiant viršutinį lapą, bet jo nepakeliant. Visi į paveikslėlį žiūri vienu metu, bet kiekvienas turi vieną minutę laiko ir gali stuminėti popieriaus lapą. Tuo metu vedėjas pasiūlo, kad kuris nors iš žaidėjų papasakotų, kas pavaizduota paveikslėlyje, likusieji pataiso ar papildo jo pastebėjimus. Žaidimo pabaigoje paveikslėlis atverčiamas ir vedantysis paskelbia nugalėtoją, kuris papasakojo daugiausia teisingų dalykų apie šį paveikslėlį. Šis žaidėjas pakeičia vedėją ir taip pradedamas naujo paveikslėlio tyrinėjimas.

Parengta pagal užsienio spaudą