Seimo svetainei atnaujinti – 4 mln. eurų, bet kokybei to nepakako?

Atnaujintos Seimo svetainės lrs.lt paleidimas spalį nesulaukė didelio dėmesio žiniasklaidoje. Per 4 mln. eurų kainavusio projekto kaina savaime kelia klausimą: ar visuomenė už tokius pinigus gavo atitinkamos kokybės produktą? Po konsultacijų su srities specialistais „Bernardinai.lt“ siūlo sužinoti, kuo vartotojus nuvilia Seimo svetainė, kodėl atnaujinimas buvo toks brangus. Svarbiausia – ar pinigai nebuvo iššvaistyti?

Projektas „e-Seimas – elektroninės demokratijos priemonių plėtojimas Lietuvos Respublikos Seime“ pradėtas dar 2010 metų rugsėjį, planuotas užbaigti iki 2013 m. vasario. Deja jis užsitęsė iki 2015 m. Joninių, o senas, lankytojus šiurpinęs Seimo puslapis atnaujintas tik praėjusį mėnesį. Darbai ne tik vėlavo, bet ir pabrango: vietoje numatytų 3,3 mln. eurų (11, 5 mln. Lt) išleista 4,1 mln. eurų.

Aiškinantis įvairius Seimo svetainės kritikuotinus aspektus, konsultavomės su Ignu Rubiku, nevyriausybinės iniciatyvos Seimo darbo stebėsenai manoseimas.lt įkūrėju ir koordinatoriumi bei Mantu Zimnicku, profesionaliu programuotoju, taip pat prisidedančiu prie manoseimas.lt projekto.

Atnaujinto Seimo puslapio problemos

• Dizainas – iš karto pasenęs. Nors nauja išvaizda yra pažangi, palyginti su interneto pradžios laikus atspindėjusia senąja versija, tačiau, nepaisant to, „primena 2005-uosius ir netgi dar ankstesnius laikus“, – teigia M. Zimnickas. Panaudota bėganti eilutė, kiti vis mažiau naudojami sprendimai.
• Vartotojų poreikiams netinkantis informacijos išdėstymas. I. Rubikas teigia: „Informacijos grupavimas atspindi institucijos vidinę struktūrą, o ne svetainės naudotojų poreikius ir mąstymo kategorijas. Vietoj to, kad būtų išryškinamos vartotojams aktualios temos ir klausimai, sudėliotos nuorodos į Seimo struktūras – komitetus ir t. t.“
• Pagrindiniame puslapyje atsidūręs skaitytojas visiškai nemato, kaip Seimui sekasi įgyvendinti savo planus: nei kokias prioritetines teisėkūros sritis parlamentarai nusistatė, nei kokioje padėtyje yra prioritetų svarstymas, nei kas dėl jų buvo nuspręsta.
• Nepritaikytas mobilumui. Mobilių įrenginių vartojimas tapęs kasdienybe, tačiau naujas Seimo puslapis nepritaikytas patogiam naudojimui mažesniuose ekranuose.
• Asocialumas. Anot I. Rubiko, „portale vis dar nėra rimtesnės socialinės medijos integracijos“.
• Už ką balsuoja parlamentaras? Naršant Seimo nario profilį, neparodoma, kokia buvo jo pozicija per pastaruosius balsavimus, matome jo pasiūlytus projektus, biografiją, narystę komitetuose.
• Paieškos nesusipratimai. Naudojimasis dokumentų paieška Seimo svetainėje ir toliau liko labai nepatogus. Pagal numatytuosius nustatymus ieškant frazės „Seimo rinkimų įstatymas“, galima rasti visko, tik ne patį įstatymą, kuris pasimetęs tarp 1156 paieškos rezultatų. Susiaurinus paiešką tik iki „Rūšis: Įstatymas“, iš 38 pateiktų rezultatų šis įstatymas yra paskutinėje pozicijoje.
• Žiūrint priimtą įstatymą, logiška tikėtis sužinoti, kas kaip už jį balsavo, tačiau tai nenumatyta. Tenka atskirai per „Google“ ieškoti posėdžio, kuriame įstatymas priimtas, protokolų, o juose – su CTRL+F susirasti dominantį balsavimą.
• Pasiūlytos naujovės dubliuoja kitas iniciatyvas. Piliečiai gavo galimybę užsiregistruoti Seimo puslapyje, o tada pateikti Seimui elektroninį laišką, pasirašyti peticiją elektroniniu būdu, teikti pasiūlymus ir komentarus teisės aktų projektams ir kt. Anot I. Rubiko, „dalis paslaugų buvo prieinamos jau anksčiau, tačiau jos buvo išplėstos. Galbūt svarbiausia papildoma galimybė – dokumentus pasirašyti elektroniniu būdu“. Pastebėtina, kad dalis sukurtų funkcijų dubliuoja prieš tai nevyriausybinių organizacijų kurtų sistemų (pavyzdžiui, parašykjiems.lt) suteiktas galimybes. M. Zimnickas pažymi, kad „sveika konkurencija padeda projektus stumti į priekį, tačiau, kai konkurenciją ateina iš nelygiaverčių varžovų, tada tikriausiai nėra gerai“. Jo nuomone, valstybinis sektorius turėtu vengti tokių projektų, o vietoje to remti visuomenines iniciatyvas, atverti duomenis, kurie padėtų lengviau kurtis visuomeninėms iniciatyvoms.
• Atvirų duomenų nebuvimas. Anot M. Zimnicko, lrs.lt sukurti atvirų duomenų apdorojime nenaudojami duomenų standartai, todėl teisės aktų duomenys tapo sunkiau prieinami visuomeninėms iniciatyvoms. „Turint puikią progą sutvarkyti atvirų duomenų teikimą, naujasis lrs.lt puslapis vis dėlto atvirų duomenų požiūriu visiškai nepatobulėjo. Visuomeninių informacinių technologijų (IT) projektų kūrėjams iš atnaujinimo – jokios naudos.“

Seimo kanceliarija: projektas apėmė ne vien svetainę

LR Seimo kanceliarijos požiūrį pateikęs Artūras Zeleniakas pažymėjo, jog 4 mln. eurų „nėra svetainės sukūrimo paslaugos kaina“. Projekte svetainės sukūrimas, teigiama, sudarė mažesnę išlaidų dalį. Daugiausia pinigų skirta įsigyti techninei ir tinklinei įrangai, kuri reikalinga palaikyti Seimo svetainės funkcionavimą. Taip pat kainavo nuo Seimo darbo viešinimui svarbių informacinių sistemų, tokių kaip Teisės aktų registras, kūrimas arba naujinimas. Detalesnė medžiaga apie atliktus darbus prieinama projekto puslapyje.

Vis dėlto žurnalistams atskleisti, kiek svetainės sukūrimas kainavo konkrečiai, Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius įvardyti jau yra atsisakęs anksčiau dėl, jų teigimu, sutartyse įrašytų konfidencialumo reikalavimų.

Anot I. Rubiko, Seimo puslapis iki šiol labai ilgai nebuvo atnaujintas ir po šio atnaujinimo kito turbūt teks laukti lygiai taip pat ilgai. Projekto rezultatais nepatenkintas ir M. Zimnickas: „Valstybinės įstaigos neturėtų užsiimti tokių projektų vystymu, o turėtų suteikti priemones verslui ar visuomeninėms iniciatyvoms kurti projektus, naudojant pateiktus valstybinių įstaigų duomenis. Jei bent dalis pinigų būtų skirta peticijos.lt, parašykjiems.lt ir manoseimas.lt, manau, rezultatai būtų žymiai geresni.“

Seimo svetainės atnaujinimas nuvilia. Nėra jokių duomenų, jog pinigai buvo išvaistyti arba pasisavinti, tačiau projektui išleidus 4 mln. eurų, apmaudu, jog iš jų nebuvo skirta pakankama suma Seimo puslapį atnaujinti taip, kad kokybinis šuolis būtų akivaizdus. Didžiąją dalį pinigų išleidus techninei svetainės įrangai ir svetainės funkcionavimui būtinoms informacinėms sistemoms, vartotojams matomas viso to rezultatas yra būtent svetainė. Pagal svetainės lygį dauguma spręs, ar pasiteisina investuoti pinigai, todėl kyla klausimas, ar dėmesys ir pinigų srautai projekte buvo skirti tam, kas svarbiausia. Naujasis Vyriausybės puslapis kainavo tik 0,5 mln. eurų, tačiau I. Rubikas jį įvardija kaip daug geresnį pavyzdį, kuriant vartotojui pritaikytą svetainę.

Kodėl valdžios IT projektai tokie brangūs?

Aptariamas projektas kainavo 4 mln. eurų, Vyriausybės svetainės naujinimas – 0,5 mln. eurų. Prieš penkerius metus įgyvendintas Vyriausybės svetainės naujinimas tuo tarpu kainavo 47 tūkst. litų (13,6 tūkst. eurų). Vertinant valdžios finansuojamus skaitmeninių paslaugų projektus, visuomenė (taip pat ir žurnalistai) susiduria su žinių trūkumu. Iš ekrane matomo rezultato labai sunku suprasti tikruosius padarytų darbų mastus, būtinumą.

Iššūkis skaidriai nurodyti kainas bei projekto teikiamą naudą kyla ne tik biurokratijoje. Verslo išlaidos IT taip pat didėja, ir IT finansuose dirbantys žmonės ieško būdų vadovams parodyti, kad didesnės sumos galiausiai atneša adekvačią naudą jų verslui. Tai – vienas didžiausių IT sektoriaus uždavinių šiuo metu. Vadovams pastebėti neefektyvumą arba akivaizdų lėšų švaistymą vystant, pavyzdžiui, NT projektus, yra lengviau.

Viešosios politikos ekspertas, Vilniaus universiteto daktaras Egidijus Barcevičius teigia, jog visuomenės įtarumas dėl permokėjimo už IT projektus kyla iš nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi: „Kiekvieną užduotį ar projektą galima įgyvendinti įvairiai – pigiau, brangiau, pasirinkti skirtingus sprendimus, taip pat visada išlieka dilema tarp kainos ir kokybės. Visuomenė niekada neturės pakankamai techninių žinių, o ir ekspertai dažnai nesutaria.“ Anot jo, yra du esminiai sprendimai: „a) stiprinti viešojo sektoriaus IT padalinius ir darbuotojų gebėjimus (o tai yra iššūkis dėl didelės konkurencijos su privačiu sektoriumi); b) didinti viešojo sektoriaus skaidrumą apskritai, mažinti galimybes neskaidriems susitarimams.“

Anot dr. E. Barcevičiaus, kuriant viešo sektoriaus IT projektus, svarbūs užsakovo (t. y. viešojo sektoriaus) gebėjimai; aktyvus projekto vadovo (tiek viešojo sektoriaus, tiek ir IT įmonės) įsitraukimas ir geresnis projekto valdymas; didelis dėmesys kuriamos paslaugos turiniui, o ne tik techninei IT daliai; technologinių pokyčių perspektyvos įvertinimas pirkimo techninėje užduotyje, šios rizikos valdymas nuo projekto pradžios. Tai padėtų išvengti atvejų, kai nusiperkamas produktas būna pasenęs iš karto ir nebeatitinka auditorijos funkcionalumo lūkesčių.

Seimo puslapio atnaujinimo darbai dėl įvairių priežasčių vėlavo, kainavo daug, o galutinis rezultatas neatitinka vartotojų lūkesčių. Parlamento kanceliarijos atstovai žada artimiausiu metu dar bandyti patobulinti sukurtą svetainę pagal vartotojų pastabas.