A. Mazuronis: didžiausias tikslas – prezidento įtaka mažinti visuotinį žmonių susiskaldymą

Aiškindamas, kokie būtų pagrindiniai kadencijos tikslai, jeigu laimėtų prezidento rinkimus, A. Mazuronis įvardija savo didžiausią tikslą – mažinti visuomenės susiskaldymą naudojantis prezidento turima įtaka.

„Žinant, kiek prezidentas gali daryti įtakos vieniems ar kitiems procesams, jis turėtų būti mediatorius tarp visuomenę skaldančių klausimų. Prezidentas turi stengtis susodinti skirtingas puses prie bendro stalo įvairiais visuomenės klausimais“, – videointerviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis.

Kokios pagrindinės priežastys lėmė, kad jūs nusprendėte kandidatuoti į prezidentus?

Man atrodo, visi žmonės, kad ir kur jie būtų, savo srityje siekia maksimalių rezultatų. Natūralu, kad politikų tikslas ir pagrindinis užsiėmimas – pristatyti savo idėjas, dalyvauti politiniuose procesuose ir kai kuriuose rinkimuose. Aš esu ir partijos vadovas, tai natūralu, kad mano pareiga ir atsakomybė – rūpintis sėkmingu partijos pasirodymu būsimuose rinkimuose. Natūralu, kad politinės organizacijos lyderiai mano, jog jie turi dalyvauti vykstančiuose rinkimuose, ypač svarbiuose prezidento rinkimuose.

Nesuprantu kai kurių partijų vadovų, kurie kitur ieško politinių žvaigždžių ar šalinasi rinkimų. Man kyla natūralus klausimas – tai kodėl žmonės dalyvauja politikoje? Man atrodo, toks principas yra nesąžiningas politinės bendruomenės, savo paties ir visų piliečių atžvilgiu.

Taip pat skaitykite:

Vytautas Juozapaitis. Kai žodis tampa galios įrankiu

Audrius Globys. Kokybiškos darbo vietos samprata pagal „Magnifica humanitas“ – pirmąją popiežiaus Leono XIV encikliką

Dainius Varnas. Imperatorius Trumpas ir Amerikos imperija pasibaigus futbolo čempionatui

Pirmasis Laisvę mylinčių sąskrydis Dzūkijoje: penkios dienos su partizanų istorija ir gyva atmintimi

Vytautas Juozapaitis. Apie tai, kas buvo nutylėta

Dainius Varnas. DI Seimas_2: dirbtinis intelektas kaip šluota biurokratijai

Ramūnas Aušrotas. Kelios etinės pastabos pagalbinio apvaisinimo įstatymui

Diana Karvelienė. Referendumas dėl šeimos sampratos: faktai, manipuliacijos, baimė ir visuomenės nuomonės apklausa

Jeigu tampi politiku, turbūt natūralu dalyvauti politiniuose procesuose, šiuo atveju – rinkimuose, todėl aš ir dalyvauju.

Dažnai kritikuojate mūsų dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Kokias galėtumėte įvardinti jo veiklos teigiamas ir neigiamas savybes?

Aš nesistengiu kritikuoti. Kritika, kaip politikos žanras, nėra toli vedanti ir tvari. Geriau pristatyti savo idėjas bei vertinimus ir tokiu būdu rodyti savo privalumus prieš konkurentus, o ne aklai kritikuoti.

Atsakant į jūsų klausimą, labiausiai neigiama dabartinio šalies vadovo savybė, kuri, man atrodo, pastaruoju metu vis labiau bado akis, – kad jis dažnai pasirenka poziciją, kai jo asmeniniai politiniai išskaičiavimai ar asmeninės politinės ambicijos iškyla aukščiau už valstybės interesus. Tai blogas dalykas, nes kenkia valstybės interesams.

Pasitaiko situacijų, kai dėl kokių nors simpatijų ar antipatijų pareigūnai nėra kviečiami į susitikimus. Mano nuomone, tai asmeninės ambicijos, ir dėl tokio aukščiausių vadovų elgesio kenčia valstybės prestižas ir reputacija. Šalies istorijoje turbūt nebuvo nė vieno atvejo, kai taip aiškiai būtume matę asmeninį ego ir politinį išskaičiavimą.

Teigiamas dalykas – tai, kad prezidentas nenaudoja teisėsaugos institucijų savo politiniams tikslams ar idėjoms įgyvendinti. Man atrodo, tai geras dalykas, o prieš tai buvusi vadovė tokios savybės neturėjo.

Jūsų rinkimų programoje įrašytas siekis, kad užsienio politika pirmiausia turi atitikti Lietuvos valstybės ir žmonių ekonominius bei politinius interesus. Ar dabar ji neatitinka?

Manau, kad padaryti tam tikri veiksmai, kurie neatitinka šio siekio. Pavyzdžiui, Kinijos ir Taivano santykiai. Šio užsienio politikos pagrindinio tikslo aš nesuprantu iki dabar. Lietuva atsidūrė ryškiose tarptautinės politikos prožektorių šviesose, bet turbūt visų politikų tikslas yra ne atsidurti šviesose, o tenkinti pagrindinius savo šalies ir visuomenės interesus.

Jungtinės Amerikos Valstijos nacionalinėje saugumo strategijoje Kiniją įvardija kaip ilgalaikę strateginę grėsmę, bet dvišalės prekybos skaičiai auga. Mes, būdami gana maži ir operuodami bendroje ekonominėje erdvėje, kuri vadinasi Europos Sąjunga, darome žingsnius, dėl kurių patiriame išskirtinius apribojimus iš Kinijos. Mums gali nepatikti politinis režimas, bet ekonomika vis tiek yra viena didžiųjų.

Galutinis rezultatas – pasiekėme situaciją, kai perkame kiniškas prekes iš kitų Europos Sąjungos valstybių, palikdami pelno dalį arba mokėdami papildomą pelno maržą šalims, per kurias perkame prekes. Prieš kurį laiką priėmėme griežtą sprendimą riboti ekonominę veiklą su Kinija, kurį Seimas neseniai keitė, nes mūsų prioritetinė pramonė negali vykdyti tam tikrų užsakymų ir gaminti produkcijos be kiniškų komponentų.

Mano nuomone, šis veiksmas, švelniai pasakius, neapskaičiuotas. Beje, Lietuva – turbūt vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje Taivano atstovybė atidaryta Taivano pavadinimu, o ne Taipėjaus. Nieko nebūtų nutikę, jeigu būtų išlikęs Taipėjaus pavadinimas. Atsidūrėme prožektorių šviesose, bet ekonomiškai nukentėjome ir kenčiame iki šiol.

Suprantu Kinijos politinio režimo grėsmes, bet bendroje ekonominėje erdvėje išsiskirti iš bendro konteksto, mano nuomone, tiesiog kvaila.

Pasikartosiu – šiandien matau tik bandymus pasinaudoti visuomenės susiskaldymu siekiant sau gauti politinės naudos.

Jeigu laimėtumėte rinkimus, kokie būtų pagrindiniai jūsų tikslai?

Svarbiausias tikslas – mažinti visuomenės susiskaldymą įvairiais klausimais. Žinant, kokią įtaką prezidentas gali daryti vieniems ar kitiems procesams, jis turėtų būti mediatorius tarp visuomenę skaldančių klausimų. Prezidentas turi stengtis susodinti skirtingas puses prie bendro stalo įvairiais visuomenės klausimais.

Pasikartosiu – šiandien matau tik bandymus pasinaudoti visuomenės susiskaldymu siekiant sau gauti politinės naudos.

Jūs esate vienas iš keturių kandidatų, kuris į rinkimus eina turėdamas partijos paramą. Kokie yra Darbo partijos pliusai ir minusai?

Minusus gana plačiai žinome. Patikėkite manimi, partiją lydintis neigiamas šleifas ir įvairiausios veiklos su teisėsauga man, neseniai tapusiam partijos pirmininku, nėra malonu. Nemalonu aiškintis dėl kokių nors veiksmų, reputacijos krizių, apie kurių egzistavimą aš nežinojau, nedalyvavau jokiuose procesuose.

Suprantu, kad praeities reputacijos dalykai yra gana sudėtingi ir komplikuoti. Visuomenei sunku išaiškinti, kad dabar žmonės yra kitokie. Partiją stebiu ne tik aš, bet ir mūsų Seimo frakcija, kurioje yra jaunų, intelektualių ir aktyvių žmonių, tačiau jie neturi galimybės to parodyti, nes nuolat turi kapstytis nemaloniuose teisiniuose praeities dalykuose.

Suprantu, kad vadovauti politinei organizacijai ne visada reiškia tik malonius dalykus – tai ir iššūkiai, su kuriais privalai susidoroti.

Kaip teigiamą dalyką įvardinčiau tai, kad politinė organizacija padeda suvienyti įvairių teritorinių skyrių žmones ir telkti bendram tikslui, pavyzdžiui, surinkti po 20 tūkst. parašų. Bet kuriam kandidatui, kuris iškeltas politinės organizacijos, nemažas politinės bendruomenės palaikymas įkvepia pasitikėjimo ir suteikia energijos, kurios politiniame procese labai reikia.

Kokie būtų jūsų, kaip prezidento, užsienio politikos prioritetai kalbant apie santykius su kaimynais Rytuose?

Iš esmės mes kalbame apie santykius su Rusija ir Baltarusija. Aš dirbu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mes šias dvi valstybes traktuojame kaip vientisą valstybę, nes dabar Baltarusija turi minimalų suverenumą. Praktiškai visi Baltarusijos sprendimai yra priimami ne diktatoriaus Lukašenkos, o Rusijos, kuri yra pažeidusi bet kurias teisės normas.

Neįmanoma šnekėti apie kokius nors santykius su šalimi, kuri žudo vaikus ir prievartauja moteris. Buvau Bučoje išėjus rusų kariams ir savo telefone turiu gatvių, kuriose išmėtytos žmonių kūno dalys, nuotrauką. Tai nėra pateisinami dalykai, ir ieškoti bendradarbiavimo neįmanoma.

Kalbant apie Baltarusiją, aš laikyčiausi panašios griežtos politikos režimo atžvilgiu. Mes turime per 600 kilometrų valstybinę sieną ir nuolat diskutuojame, ar turėtų būti vienodi ribojimai baltarusiams. Man tenka bendrauti su baltarusiais, kurie gyvena Lietuvoje ir augina vaikus, moka mokesčius, dalinasi vienodomis vertybėmis, kaip ir mes. Mano nuomone, neturėtume bausti tų žmonių.

Kaimynystėje gyvenome, gyvename ir gyvensime ateityje, todėl aš nebūčiau šalininkas taikyti ribojimus Baltarusijos visuomenei ar ten gyvenantiesiems. Tačiau Baltarusijos režimas turi patirti visas įmanomas sankcijas, kad jo egzistavimas būtų maksimaliai apsunkintas.

Visai baltarusių visuomenei netaikyčiau griežtesnių ribojimų, nes ir tarp mūsų piliečių yra pateisinančių tai, kas vyksta Ukrainoje. Mes turime projektuoti savo poveikio priemones, kad propagandos paveikti žmonės gautų objektyvią informaciją ir matytų tikrą situaciją, bet neturime taikyti ribojimų, kurie juos dar labiau nustumtų į šoną.

Mūsų politinė pozicija tokia, kad mes nepritariame visuotiniam privalomajam šaukimui. Kai premjerė siūlo susitarti dėl pinigų paėmimo, aš sakau, kad nepritariu visoms trims kryptims.

Politikai iš esmės sutaria dėl vieno dalyko – reikia didinti išlaidas krašto gynybai, tačiau nesutaria dėl šaltinių. Jūs esate prieš bet kokius naujus mokesčius. Kokį šalies gynybos finansavimo modelį galėtumėte pasiūlyti? 

Reikia sutarti, ką mes finansuosime. Šiuo metu yra trys finansavimo poreikių kryptys. Pirma, mūsų profesionalios kariuomenės apginklavimas, sunkiosios ginkluotės turėjimas. Antra, tarptautinio kontingento buvimas Lietuvoje. Trečia, visuotinio privalomojo šaukimo įgyvendinimas.

Mūsų politinė pozicija tokia, kad mes nepritariame visuotiniam privalomajam šaukimui. Kai premjerė siūlo susitarti dėl pinigų paėmimo, aš sakau, kad nepritariu visoms trims kryptims. Išminusuokime tuos pinigus ir žiūrėkime, kiek pinigų lieka, ir tada šnekėkime, susitarkime. Bet aš gaunu neigiamą atsakymą – reikia palikti šias tris sritis ir tartis dėl pinigų šaltinio.

Man atrodo, toks požiūris yra šiek tiek nesąžiningas ir iš anksto nuteikiantis, kad tartis bus sunku. Sutikite, jeigu jus verčia ieškoti, iš kur paimti pinigų nenorimam pirkiniui, šnekėti yra sudėtinga. Mes ir bandome diskusiją pakreipti šia linkme, tačiau nesėkmingai.

Išėjusio krašto apsaugos ministro pasisakymai ir mesti įtarimai rodo, kad yra tam tikrų krašto apsaugos finansavimo klausimų. Svarbiausias dalykas, mano nuomone – tai, kad ši Vyriausybė projektuoja sprendimus, kuriuos įgyvendins kita Vyriausybė. Manau, kad kita valdžia turėtų pati priimti sprendimus ir krašto gynybos koncepciją pagal savo nuožiūrą.

O pritariate minčiai skirti keturis procentus BVP?

Dėl trijų procentų nepakalbėjom – keturiems procentams aš nepritariu ir manau, kad trys ar keturi procentai mūsų saugumui nelabai darys įtaką. Kitas dalykas – kai kalbame apie keturis procentus, tai iš kur mes tuos keturis procentus paimsime? Jeigu sakote, kad didinsime PVM, tai mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės turės susimokėti. Mano nuomone, toks požiūris yra neteisingas.

Kyla daug klausimų – ką pirksime už tuos pinigus? Kaip tai padidins mūsų saugumą? Man atrodo, reikėtų aiškiai sudėlioti visą grandinę, kad žmonės suvoktų keturių procentų svarbą saugumui ir savo pačių finansinį prisidėjimą.

Lietuvoje nevienareikšmiškai vertinamas ir Partnerystės įstatymas. Kokią jūs matytumėte šio įstatymo perspektyvą, ir ar gali jis rasti savo vietą Seime?

Šią kadenciją Partnerystės įstatymas tikrai negali rasti savo vietos Seime dėl tokios politinės daugumos, kokia yra dabar. Aš vadovauju politinei organizacijai ir vadovaujuosi savo asmeniniais įsitikinimais – iniciatyvai nepritariu. Ir manau, kad projekto iniciatoriai elgiasi nesąžiningai.

Visų pirma jie deklaruoja kitus tikslus. Jeigu sakoma, kad įstatymas reikalingas norint sureguliuoti turtinius santykius tarp žmonių ir informacijos gavimą, mano nuomone, tai gana lengvai padaroma dabartinėje teisinėje bazėje. Jeigu bandoma partnerystės institutą pritraukti prie šeimos sąvokos apibrėžimo – mano nuomone, taip ir yra bandoma padaryti, – tai elgiamasi šiek tiek nesąžiningai. Tokiu būdu bandoma pakeisti Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sąvokos apibrėžimą.

Jeigu yra politinė valia tai keisti, tai reikėtų eiti sunkesniu keliu ir inicijuoti keisti Konstituciją. Iniciatyvą remiantys politikai turėtų eiti šiuo keliu, o ne bandyti gudrauti ir apeiti konstitucinį reguliavimą per kitus teisės aktus.

O tiems žmonėms, kurie, tarkime, nori gyventi partnerystėje, tokį variantą ir siūlytumėte?

Gyventi gali taip, kaip nori, nes tai nėra teisinio apibrėžimo klausimas. Pagrindinis klausimas – kaip valstybė tuos žmones mato ir ar juos galima prilyginti šeimos institutui, ar galima neprilyginti. Mano nuomone, tai galima padaryti tik keičiant Konstituciją ir įtvirtintus apibrėžimus. Dabar reikia vadovautis nuostatomis, kurios yra Konstitucijoje.

Kai tų politikų, kurie pritaria partnerystės prilyginimui šeimai, bus daugiau, tai bus pakeista ir Konstitucija, ir nebus problemų. Tačiau kol nėra tiek politikų, vadinasi, nėra didelės visuomenės dalies, kuri tam pritartų.

Pabaigai – kaip į jūsų sprendimą siekti Lietuvos Respublikos prezidento posto reagavo šeima? Ką sakė tėtis Valentinas Mazuronis?

Su tėčiu dėl tokių sprendimų tariuosi rečiau nei su vaikais. Politiko veikla mažiausiai malonumo kelia jo šeimai. Tai nėra darbas, į kurį eini nuo 8 iki 17 valandos. Politika – tai gyvenimo būdas, kuris turi itin daug negatyvių savybių, pavyzdžiui, viešumą. Jis aplink esantiems žmonėms sukuria gana daug diskomforto ir nemalonių situacijų. Tad šeima šia iniciatyva stipriai nesidžiaugė, bet priima kaip politiko neišvengiamybę.

O jūs pats savo pergale tikite ar ne?

Žinoma, tikiu. O jūs tikite mano pergale? Turbūt būtų kvaila dalyvauti ir netikėti. O pergalės apibrėžimas yra kitos diskusijos klausimas.

Susiję:

Vytautas Markevičius

26 min

I. Vėgėlė: valstybė privalo sudaryti sąlygas žmogui ne tik dirbti, bet ir užsidirbti

Vakaris Vingilis

45 min

D. Žalimas: mano idealas – tolerantiška, bet pliuralistinė visuomenė, kurioje žiūrima su pagarba, o ne bendraujama įžeidinėjimais

Vytautas Markevičius

32 min

Prezidentas G. Nausėda: Lietuvos balsas NATO ir Europos Sąjungoje girdimas vis labiau

Vytautas Markevičius

16 min

VRK pirmininkė L. Petronienė: artėjantiems rinkimams ir referendumui bus pasiruošta, svarbiausia – rinkėjų aktyvumas