Ambasadorius L. Linkevičius apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai: mūsų prioritetas išliks saugumas

Artėjantis 2027 metų pirmasis pusmetis Lietuvai bus neabejotinas diplomatinis ir politinis viršūnės taškas – po 14 metų pertraukos mūsų šalis antrą kartą perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Kai prie ES Tarybos vairo stojome pirmą kartą 2013-aisiais, buvome palyginti nesena Bendrijos narė, o didžiausios jėgos tuomet atiteko finansų krizės padarinių valdymui ir Rytų partnerystei. Žvelgdami į 2027-uosius matome visiškai pasikeitusią realybę: šiandien Lietuva į ES darbotvarkės viršūnę ateina nebe kaip besimokanti naujokė, o kaip brandi valstybė, pasiruošusi vesti Europą per saugumo, gynybos ir ekonominio konkurencingumo iššūkius.

Apie Lietuvos patirtį pirmininkaujant ES Tarybai ir būsimus iššūkius dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja buvęs užsienio reikalų ministras, dabar ambasadorius Švedijoje LINAS LINKEVIČIUS.

Gerbiamas ambasadoriau, kai 2012 metais perėmėte užsienio reikalų ministro portfelį, iki pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai buvo likęs vos pusmetis. Kokią situaciją radote ir kas tuomet kėlė didžiausią stresą – logistika, diplomatų trūkumas ar politinis nepasitikėjimas, kad maža šalis nesusidoros?

Ypatingo nerimo nebuvo, buvo susikaupimas ir nusiteikimas darbui. Juo labiau kad turėjome jau nemažą tarptautinę pirmininkavimo patirtį. Narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje metu (2014–2015 metais) du mėnesius faktiškai pirmininkavome pasauliui. O 2013-aisiais, kaip jūs teisingai pastebėjote, mums reikėjo ruoštis pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai – pirmą kartą iš Baltijos valstybių.

Visi į tai žiūrėjo labai atidžiai: ar mums pavyks, ar pajėgsime, ar sugebėsime – juk laukė sunkus darbas. Mes pataikėme į įdomų laikotarpį – vieno finansinio ciklo pabaigą ir kito pradžią; turiu galvoje septynmetį Europos Sąjungos biudžetą, o tai yra apie trilijonas eurų – dideli pinigai. Šiame darbe dalyvauja daug darbo grupių – yra apie 200 darbo grupių ir komitetų, ir jiems reikia pirmininkauti.

Taip pat skaitykite:

G. Nausėda: apie galimą CŽA vadovo vizitą Maskvoje mes žinojome

Vyriausybė patvirtino darbų programą Seimo rudens sesijai: didžiausias dėmesys – šalies saugumui

Šaulių sąjungos vado pavaduotoju paskirtas M. Matukonis

M. Katelynas apie pataisas dėl pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo: nebus toks liberalizavimas, kaip JAV

Vyriausybė dėl audros paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu

J. Taminskas: ekstremalioji situacija susisiekimo sektoriui nereikalinga, dėl žemės ūkio – įvertinsime

Socdemai nepasirodė Seimo komisijos posėdyje dėl LSDP narių įdarbinimo Raudondvario dvare

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Pusė tų darbo grupių ir komitetų posėdžių vyko mūsų pirmininkavimo metu. Reikėjo derinti pozicijas, teisės aktus ir t. t. Kadangi atėjome tuo metu, kai nebuvo patvirtinto ne tik metinio, bet ir septynmečio biudžeto, reikėjo stipriai kibti į darbus. Visi nuoširdžiai labai aukštai įvertino šį mūsų darbą ir tuo suteikė daugiau pasitikėjimo pačiai diplomatinei tarnybai. Mes turėjome pasitikėjimą.

Lietuvos pirmininkavimo prioritetas tuo metu buvo Rytų partnerystė. Kokie jūsų asmeniniai prisiminimai iš tų dienų ir naktų Vilniuje?

Paprastai kiekviena šalis organizuoja viršūnių susitikimą kokiu nors klausimu. Lietuva pasirinko Rytų partnerystę. Tai buvo vienas iš prioritetų – jis ne tik tuomet vyravo mūsų pirmininkavimo laikotarpiu, bet ir dabar yra vienas iš mūsų prioritetų. Čia nieko naujo nėra, bet tada drama buvo didelė.

Gal ne visi prisimena, kad tuo metu buvo rengiamasi pasirašyti asociacijos susitarimą. Tai ketino padaryti Ukraina ir Armėnija. Derybininkai atliko tam tikrą darbą, ir jau buvo pasirengta pasirašymui. Įvyko drama su Armėnija – išvakarėse Rusija praktiškai išlaužė armėnams rankas, ir pastarieji pasuko 180 laipsnių į kitą pusę: užuot toliau integravęsi į Europos Sąjungą, pasirinko Eurazijos sąjungą.

Štai praėjo trylika metų, ir armėnai vėl bando grįžti į europinį kelią.

Panaši drama klostėsi su Ukraina. Buvo pasiruošta pasirašyti susitarimą Vilniuje, buvo parengti net specialūs rašikliai. Tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius žadėjo tokį susitarimą pasirašyti. Kitą rytą paaiškėjo, kad jis to nedarys – vėlgi dėl tos pačios Rusijos įtakos.

Būtų galima manyti, kad tai buvo nesėkmė, bet mes taip nemanome, nes nuo to prasidėjo labai ryškus etapas Ukrainos politiniame gyvenime, netgi nacionalinio identiteto formavimo prasme. Tada buvo garsusis Maidanas, prasidėjo taiki revoliucija, aiškiai pasirenkant europinį kelią. Viskas faktiškai prasidėjo Vilniuje. Tie pokyčiai ir dabar tebevyksta, tik dabar jau karo forma – žmonės dėl savo pasirinkimo aukoja gyvybes.

Kai uždaviniai atliekami kokybiškai, atsiranda įtaka, pagarba ir pasitikėjimas – tuo viskas ir pasakyta. Tačiau mes turime suvokti, kad nesame didelė valstybė, turinti neribotus resursus, ir tai atitinkamai lemia mūsų svorį dalyvaujant ir priimant kai kuriuos sprendimus.

Gerbiamas ambasadoriau, o kaip 2013 metų pusmetis pakeitė Lietuvos svorį ir įtaką Europos Sąjungoje?

Kai uždaviniai atliekami kokybiškai, atsiranda įtaka, pagarba ir pasitikėjimas – tuo viskas ir pasakyta. Tačiau mes turime suvokti, kad nesame didelė valstybė, turinti neribotus resursus, ir tai atitinkamai lemia mūsų svorį dalyvaujant ir priimant kai kuriuos sprendimus. Mes radome būdų tuo metu veikti efektyviai – ir neabejoju, kad ir ateityje jų rasime, – nes diplomatinė tarnyba yra brandi, turinti daug ne tik europinės, bet ir pasaulinės patirties.

Taigi, Lietuva vėl pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai kitų metų pirmąjį pusmetį. Atsižvelgiant į 2013-ųjų pamokas, koks turėtų būti pagrindinis mūsų šalies akcentas dabar, kai geopolitinė situacija yra nepalyginamai pavojingesnė?

Norėčiau pabrėžti, kad pirmininkaujanti šalis negali pati viena nustatyti visos darbotvarkės. Estafetė perimama iš prieš tai pirmininkavusios valstybės, prioritetai daugeliu atvejų kartojasi, ir tai neturėtų kelti nuostabos.

Tačiau kiekviena šalis turi savo prioritetus. Mūsų atveju, be abejo, tai bus saugumas. Daugelis supranta, kad europinis saugumas, mūsų šalies saugumas, gynybos reikalai bus prioritetiniai. Mums bus svarbu, kad toliau būtų efektyviai naudojamos sanglaudos lėšos, parama žemės ūkiui, skatinamas konkurencingumas. Tai mes ir stengsimės akcentuoti.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas