Ar akcijų augimui nepritrūks garo?

Akcijų rinka atrodo nesustabdoma, o bulių rinka praktiškai nepertraukiamai tęsiasi jau ketvirtus metus. Nepaisant didėjančių palūkanų ir geopolitinių sukrėtimų, pasaulio akcijų indeksas nuo metų pradžios pakilo 12 proc., o per visą šį augimo ciklą – daugiau nei padvigubėjo.

Metų pradžioje rinkų perspektyvos atrodė itin stiprios, tačiau veiksniai, iki šiol padėję akcijų rinkai, slopsta, o rizikų daugėja.

Ekonominės sąlygos akcijų rinkų augimui metų pradžioje buvo tiesiog idealios – valstybių išlaidos augo, rinkos tikėjosi mažėjančių palūkanų, energija buvo itin pigi, o dirbtinio intelekto plėtra užkūrė seniai matytą investicijų augimą. Ir išties augimas buvo fiksuojamas įvairiuose sektoriuose ir žemynuose. JAV akcijų rinka augo apie 12 proc., Europos akcijos brango apie 10,5 proc.

Šiemet išryškėjo tolimosios Azijos rinkų lyderystė – Pietų Korėjos indeksai kilo per 64 proc., Taivano – beveik 59 proc., Japonijos – apie 31 proc. Visos šios rinkos išsiskiria savo technologijų kompanijomis, kurios tapo kertinėmis DI tiekimo grandinių ekosistemoje. Bendrai matoma tendencija – kad sparčiau auga rinkos, kuriose vyrauja technologijų sektorius. Europa dėl santykinai didesnio jautrumo energijos kainoms ir mažesnio technologijų svorio šiek tiek atsilieka.

Pabrangusi energija slopina paklausą

Metų pradžioje nafta kainavo vos 60 dolerių už barelį, perteklius energijos rinkoje žadėjo švelnesnę infliaciją ir didesnį industrijos aktyvumą. Tačiau karas Irane labai greitai sujaukė kortas, o po ūmios konflikto fazės naftos kainos stabilizavosi ties 80–95 doleriais. Sudėtingesnė situacija perdirbtų naftos produktų rinkoje – perdirbimo maržos laikosi rekordinėse aukštumose.

Situacija energijos sektoriuje nepakankamai aštri, kad išprovokuotų rimtesnį ekonomikos sulėtėjimą, bet tikrai nebeskatina augimo. Šįkart paklausa silpnesnė nei 2022 m. energijos šoko metu, todėl įmonėms sudėtingiau perkelti augančias sąnaudas vartotojams. Tai slopina bendrą kainų augimą, tačiau neigiamai atsiliepia energijai jautrių įmonių pelno maržoms. Lyginant su metų pradžia, cikliškų, pramoninių ir nuo vartojimo augimo priklausomų sektorių perspektyvos tapo prastesnės.

Pinigų kaina – rekordinėse aukštumose

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paveikė ne tik energijos kainas, bet ir palūkanas. Išaugusi infliacija privertė Europos Centrinį Banką pakelti bazines palūkanas ketvirčiu procento. Tokio pat sprendimo laukiama ir rugsėjį. Federalinis rezervas atsisakė palūkanų mažinimo planų, ir rinka vietoj to tikisi nedidelio palūkanų didėjimo, nes kainų augimas JAV išlieka spartus.

Taip pat skaitykite:

Naujausia ekonomikos apžvalga: trapus atsparumas

Ekonomistai: metinė infliacija po pusmečio gali priartėti prie dviženklio skaičiaus

Aklavietė Persijos įlankoje kelia naftos, dujų ir aukso kainas, o akcijų rinkos traukiasi

Kodėl parduotuvėje išleidžiame daugiau, nei planavome: nuo 9,99 euro kainų iki aukso zonos lentynose

N. Mačiulis: pagrindinė kitų metų infliacijos rizika – maisto kainos

Vėtros, sausros, gaisrai. Klimato kaita keis ne tik orus, bet ir mūsų finansinius sprendimus

Ministerija: valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos per 7 mėnesius augo 9,2 proc.

VAATC įtraukus „Energesman“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įmonė sprendimą žada skųsti teismui

Negana to, obligacijų rinkoje tęsiasi nuoseklus pajamingumų didėjimas. Dėl nuolat besikartojančių energijos šokų, didelių fiskalinių deficitų ir santykinai per aukštos infliacijos investuotojai reikalauja didesnės grąžos skolindami valstybėms. 30 metų skolinimo kaina Vokietijoje, Japonijoje, JAV pakilo į 10–15 metų nematytas aukštumas. Tai veikia ne tik vyriausybių galimybes skolintis, bet ir skolinimosi kainą verslams. Lyginant su metų pradžia, kapitalas tapo sunkiau prieinamas, o akcijų rinka įprastai neigiamai reaguoja į blogėjančias finansavimo sąlygas.

Valstybių išlaidavimo tempai lėtėja

Dideli valstybių investiciniai planai ir toliau skatina pasaulio ekonomiką. Antroje metų pusėje dar turėtų įsibėgėti investicijos Vokietijoje. JAV deficitas auga dėl karinių išlaidų, tęsiasi ekonominis skatinimas Kinijoje ir Japonijoje. Didesnės valstybių išlaidos ekonomiką ir akcijų rinkas veiks skatinamai visus likusius metus, bet 2027 m. šis impulsas blės.

Situaciją komplikuoja ir vis auganti skolos kaina, auga susirūpinimas dėl skolos tvarumo. Trumpuoju laikotarpiu fiskalinė politika dar suteiks teigiamą postūmį akcijoms, bet vidutiniu laikotarpiu, normalizuojantis deficitams, poveikis apsivers.

Dirbtinio intelekto bumas bręsta, bet tempo dar nemažina

Technologijų sektorius išlieka karščiausia tema jau keletą metų iš eilės. Neįtikėtino masto investicijos į dirbtinio intelekto plėtrą ir duomenų centrus didina ekonominį aktyvumą ir atneša svaiginančius pelnus mikroprocesorių ir atminties lustų gamintojams. Naudą patiria ne tik technologijų milžinės, bet ir statybų kompanijos, energetikos bendrovės ar įvairių tinklo komponentų gamintojos.

Šiemet vadinamųjų hyperscalerių investicijos padidėjo beveik 80 proc., iki 725 mlrd. dolerių, kitais metais tikimasi, kad jos pasieks net 1 trln. dolerių. Investicijos toliau auga, bet augimo tempas lėtėja. Kyla klausimas, ar pavyks tokius ambicingus planus įgyvendinti – trūksta atminties lustų, trūksta pakankamos elektros energijos, vis dažniau susiduriama ir su planavimo iššūkiais. Be to, tokio masto investicijoms nuo šiemet nebepakanka nuosavo pinigų srauto, todėl leidžiama rekordiškai daug skolos vertybinių popierių, finansavimo schemos darosi vis kompleksiškesnės ir ne tokios skaidrios.

Spartus skolos augimas signalizuoja tiek apie vėlyvą investicinio ciklo stadiją, tiek apie augančias rizikas – didelis finansinis svertas padaro sistemą trapią, ir bet koks susvyravimas tampa daug skaudesnis. Pačių DI žaidėjų elgesys taip pat signalizuoja apie rinkos brangumą ir investicinio ciklo brandą. Šiemet matėme „SpaceX“ pirminį akcijų siūlymą, laukiama tokio pat žingsnio iš „OpenAI“ ir „Anthropic“ – DI modelių kūrėjai skuba pasinaudoti palankiomis rinkų sąlygomis pritraukti kuo daugiau kapitalo.

DI investicijos neabejotinai buvo pagrindinis variklis, keliantis rinkas į aukštumas. Dabartiniai įmonių planai signalizuoja, kad artimiausiu metu jų tempai dar didės, tačiau investuotojai vis kritiškiau vertina tokį išlaidavimą, todėl greitai didiesiems žaidėjams reikės parodyti ir investicijų atsiperkamumą.

Investicijų ciklas užtikrintai perėjo į brandų, vėlyvą etapą. Šiandien rinkoje dar yra sveiko skepticizmo, dažnai pačioje ciklo pabaigoje karaliauja nepamatuota euforija. O tai dažniausiai būna svaiginančio akcijų brangimo metas, kuris yra itin pavojingas, nes po jo visada seka kritimas.

Rizikos auga, bet yra ir galimybių

Šiuo metu bendra ekonominė aplinka išlieka palanki tolesniam akcijų augimui – palūkanos aukštesnės, bet ne tiek, kad sustabdytų investicijas į DI. Energija brangesnė, bet ne per brangi. Valstybių deficitai palaiko ekonomikos temperatūrą. Ekonominis augimas pasaulyje išlieka stabilus, o energijos šokas šįkart neturėtų užkurti ilgalaikės infliacinės spiralės. Tokiomis sąlygomis bulių rinka gali tęstis, tačiau rizikų daugėja, ir investuotojams itin svarbu neprarasti disciplinos.

Stebime nuoseklų pinigų brangimą pasaulyje. Jei ši tendencija nesikeis, tikėtina, kad po to seks ir ryškesnis akcijų rinkos kritimas. Bendrai akcijų rinką į viršų tempė neįtikėtinai sparčiai augantys pelnai, tačiau kyla klausimų dėl jų tvarumo – santykinės vertės rodikliai, tokie kaip Roberto Shillerio CAPE ar Warreno Buffeto indikatorius, rodo rekordinį akcijų rinkos pervertinimą, kuris didele dalimi yra susijęs su DI investicijomis. Nors DI ginklavimosi varžybos atrodo nesustabdomos, pablogėjęs kapitalo prieinamumas gali priversti pristabdyti investicijas, o tai išprovokuotų ir akcijų korekciją.

Tačiau situacija gali pasisukti ir geresne linkme. Konfliktas Irane, nors ir atrodo vis labiau įšaldytas, vis dar gali būti išspręstas. Tuomet atpigusi energija suteiktų dvigubą teigiamą impulsą – per mažesnes kainas ir sušvelnėjusias finansavimo sąlygas, kritus energijos kainoms, rinkos vėl pradėtų kalbėti apie palūkanų mažėjimą. Kita vertus, net ir konfliktui rusenant, energijos išteklius išgaunančios šalys sparčiai investuoja į alternatyvius tiekimo kelius. Gali būti, kad 2027–2028 m. vėl kalbėsime apie perteklių energijos rinkoje. Tokio scenarijaus atveju Europos rinkos būtų didžiausios laimėtojos.

Niekas negali pasakyti, kiek dar truks šis dirbtinio intelekto pažadų kupinas akcijų rinkos kilimas. Nors bendras ekonominis fonas suprastėjo lyginant su metų pradžia ir rizikos kaupiasi, tai nereiškia, kad nereikia investuoti. Vis dėlto situacija reikalauja atsargumo. Itin svarbu tokioje vėlyvoje ciklo stadijoje nepasiduoti godumui ir neprisiimti perteklinių rizikų.