Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“.
Pasak knygos autorės, nė vieno vaiko nėra beviltiško.
Apie tai, ką reiškia versti pjeses ir kokią vietą kuriant spektaklį užima vertėjas, pokalbis su A. Melkūnaite, J. Pieslyte ir R. Jonynaite.
Pokalbyje su poete G. Kazlauskaite – apie jos knygą „Gintaro kambarys“, giminystės ryšius, kultūrinę spaudą, socialinius tinklus ir P. Cvirkos paminklą.
„Gyvenu agresyviai užsidariusi nuo informacijos. Iš trapumo – nepakeliu to milžiniško negatyvo. Ir nesutinku, kad išorinė tikrovė – vienintelė“, – sako naująjį romaną „Šulinys“ išleidusi L. S. Černiauskaitė.
„Muziejai taps populiaresni tada, kai pradės ne tik saugoti, gerbti ir minėti, bet ir stebinti – būti barų, sporto klubų, prekybos centrų alternatyva“, – sako Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Eglė Urmanavičiūtė.
Kaip skatinti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas? Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė V. Smaleckaitė sako, kad dažnai leidėjai prioritetą skiria charizmatiškiems, komunikabiliems rašytojams, mokantiems kelias kalbas.
„Turime savo kryptį, savo autorius. Manau, „Kitos knygos“ dabar yra kaip tam tikras kokybės ženklas: leidžiame ne tik tai, ką perka, bet ir tai, kas yra įdomu, aktualu, vertinga“, – sako šios leidyklos redaktorė A. Niauronytė.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!