Rimantas Kmita

Skaitykite Rimanto Kmitos knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ (išleido leidykla „Tyto alba“) ištrauką.

Daug dažniau viešai prisimename, kaip mums trūksta L. Donskio, o G. Beresnevičius tarsi prisimenamas rečiau. Trūksta abiejų.

Dažnai painiojama, kad Frankenšteinas yra to paties pavadinimo romane vaizduojama pabaisa. Tačiau rašytoja Mary Shelley Frankenšteino vardu pavadino herojų daktarą Viktorą, o jo sukurtoji būtybė yra bevardis demonas.

Norint rašyti, vien skaitymo neužtenka. Žinoma, svarbus ir skaitymo malonumas, bet pomėgiai ir žinios eina išvien.

„Mūsų šalies žmonės linkę į kuklią, asketišką, paprastą knygelę. Dažnai girdžiu, kad knygai prabanga nereikalinga“, – svarsto Vilniaus knygrišių gildijos narė, menotyrininkė R. Taukinaitytė-Narbutienė.

„Moterų literatūra yra visa tai, ką parašė moterys. Tai literatūros supratimas, kuris remiasi nuostata, kad vyrai ir moterys visose sociokultūrinėse veiklose dalyvauja šiek tiek kitaip“, – sako humanitarinių mokslų dr. Eglė Kačkutė.

„Sukuri eilėraštį kaip tabletę, kad padėtų gyventi. Arba kad galėtum nuo jo atsispirti. Eilėraštis turėtų dirginti, komunikuoti, jis nėra pats sau savaime“, – sako poetas Gytis Norvilas.

Praeities faktai ir reliktai svarbūs, bet dar svarbesni klausimai, kuriuos naujai ir visus nustebindamas užduoda rašytojas, kino režisierius ar istorikas. Taip sako istorikas Aurimas Švedas.

Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals.