Rimantas Kmita

Skaitykite Rimanto Kmitos knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ (išleido leidykla „Tyto alba“) ištrauką.

Daug dažniau viešai prisimename, kaip mums trūksta L. Donskio, o G. Beresnevičius tarsi prisimenamas rečiau. Trūksta abiejų.

Dažnai painiojama, kad Frankenšteinas yra to paties pavadinimo romane vaizduojama pabaisa. Tačiau rašytoja Mary Shelley Frankenšteino vardu pavadino herojų daktarą Viktorą, o jo sukurtoji būtybė yra bevardis demonas.

Norint rašyti, vien skaitymo neužtenka. Žinoma, svarbus ir skaitymo malonumas, bet pomėgiai ir žinios eina išvien.

„Mūsų šalies žmonės linkę į kuklią, asketišką, paprastą knygelę. Dažnai girdžiu, kad knygai prabanga nereikalinga“, – svarsto Vilniaus knygrišių gildijos narė, menotyrininkė R. Taukinaitytė-Narbutienė.

„Moterų literatūra yra visa tai, ką parašė moterys. Tai literatūros supratimas, kuris remiasi nuostata, kad vyrai ir moterys visose sociokultūrinėse veiklose dalyvauja šiek tiek kitaip“, – sako humanitarinių mokslų dr. Eglė Kačkutė.

„Sukuri eilėraštį kaip tabletę, kad padėtų gyventi. Arba kad galėtum nuo jo atsispirti. Eilėraštis turėtų dirginti, komunikuoti, jis nėra pats sau savaime“, – sako poetas Gytis Norvilas.

Praeities faktai ir reliktai svarbūs, bet dar svarbesni klausimai, kuriuos naujai ir visus nustebindamas užduoda rašytojas, kino režisierius ar istorikas. Taip sako istorikas Aurimas Švedas.