Biblioterapija: kaip atrasti gydančias knygas?

Šių metų Vilniaus knygų mugės šūkis buvo „Žodis ieško savo žmogaus“. Tačiau ar susimąstome, kad kartais žmogus sąmoningai ar nesąmoningai ieško savo knygos – tokios, kuri ne tik suteiktų malonumą, bet ir pažadintų mumyse seniai glūdintį gilų jausmą?

Ar knygos gali mums padėti atrasti save? Apie tai Knygų mugėje vykusioje diskusijoje „Biblioterapija: kaip atrasti gydančias knygas?“ diskutavo leidinio „Biblioterapija. Skaitymo rekomendacijos“ bendraautorės dr. DAIVA JANAVIČIENĖ ir praktikė RASA DERENČIENĖ.

Jos kvietė klausytojus pažvelgti į skaitymą kaip į sąmoningą veiklą, galinčią praturtinti asmeninę patirtį ir padėti geriau suprasti save bei kitus. Tačiau kaip atrasti tokias knygas?

Kūrybinė biblioterapija

Lietuvos biblioterapijos asociacijos narė D. Janavičienė pasakojo – kai kalbama apie biblioterapiją, turima omenyje kūrybinė biblioterapija. Ji taikoma bibliotekose. Yra ir kita rūšis – klinikinė biblioterapija. Ją taiko medikai arba klinikiniai psichologai. O kūrybinė biblioterapija siekia vystyti asmenybę.

Biblioterapijos terminą, kuriam daugiau nei šimtas metų, pirmą kartą įvardijo pastorius Samuelis McChordas Crothersas. Dvasininkas bendruomenės žmonėms siūlydavo skaityti knygas iš savo sukauptos bibliotekos, mat tikėjo, kad knygos gali pagelbėti susidūrus su problemomis. Ši idėja gyvuoja ir taikoma ir šių dienų bibliotekose.

„Bibliotekininkai, gerai žinodami savo bibliotekos išteklius, pagal poreikį kaip emocinę paramą gali pasiūlyti skaitytojams reikalingas knygas“, – teigė D. Janavičienė.

Gydančios knygos

2023-iaisiais išėjo pirmasis leidinys „Biblioterapija. Skaitymo rekomendacijos“, kurio tikslas – skaitytojams padėti atrasti gydančias knygas. Leidinys leidžiamas kas metus. Iki šių metų pabaigos turėtų pasirodyti ir trečiasis.

Taip pat skaitykite:

Skandalas po skandalo… Apie moralę po fakto

Kai klasėje nesaugu: kaip emocinė aplinka lemia mokinių ir mokytojų sėkmę?

Nutylimi ženklai: kodėl ankstyvoji psichozė dažnai nepastebima?

Psichologė V. Ivanauskaitė: kai kurie vieniši žmonės priverčia juoktis visą kambarį

Jūrinis ir galvijų kolagenas: kuo jie skiriasi?

Nematoma grėsmė: kaip genetiniai kraujo tyrimai gali padėti nustatyti ankstyvą vėžio diagnozę?

Viešumoje daugėja nepilnamečių smurto atvejų: „Svarbu ugdyti drąsą būti neabejingiems“

„Man atsibodo visi“: ką iš tiesų reiškia paauglio atsitraukimas?

Biblioterapijos praktikė R. Derenčienė pasakojo: „Leidinys gimė iš noro su Daiva pasidalinti mus pačias įkvėpusiomis knygomis. Jos mums buvo terapinės, turėjo ypatingą poveikį, kurį galėtume įvardinti kaip gydantį.“

Kiekviename leidinyje pateikiama 50 knygų rekomendacijų, suskirstytų į penkias temines grupes. Kiekvienoje šių grupių rašoma apie tam tikrą problemą, rūpestį: jose kalbama apie egzistencinius klausimus, gyvenimą sergant, vilties paieškas, netekties išgyvenimą ir kitoniškumo priėmimą. Kiekvienai temai atrenkama po dešimt knygų, galinčių įkvėpti, padrąsinti, suteikti vilties.

Nuo 2023 m. atrinkta 150 terapinių knygų.

Tyrimas: skaitymo poveikis emocinei savijautai

Diskusijos „Biblioterapija: kaip atrasti gydančias knygas?“ pašnekovė D. Janavičienė dalijosi ir savo atliktais tyrimais, kuriais buvo siekiama sužinoti apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojų patirtį skaitant grožinę literatūrą. Skaitytojų teiraujantis, kodėl jie skaito, kodėl vertinga skaityti, iš tyrimų radosi ir du moksliniai straipsniai.

Grožinės literatūros vertingumas – atrasti tai, ko dar nežinojome, praskaidrinti kasdienybę ir praturtinti žodyną.

Kalbėdama apie antrąjį savo straipsnį, tyrėja papasakojo apie tyrime aprašytą vieną jautrų išskirtinį atvejį, susijusį su moters išgyventa smegenų trauma po avarijos. Tyrimo dalyvė atskleidė, kad pati be niekieno pagalbos darė, kaip pati įvardijo, smegenų mankštą skaitydama eilėraščius. Poezijos skaitymas tapo smegenų atkūrimo užduotimi, kuria buvo siekiama atgaivinti mąstymą ir analitinius gebėjimus.

Tokių patirčių D. Janavičienė išgirsta kalbindama skaitytojus savo tyrimo tikslais.

Ar skaitymas yra sąmoningas ir gydantis procesas?

Viena yra knygą perskaityti, visai kas kita – ją išgyventi. Biblioterapijos specialistės pabrėžė, kad Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas, kuriam abi vadovauja, yra biblioterapinės pakraipos. Jame daugiausia dėmesio skiriama ne literatūros kūrinio analizei, o emocijai, kurią sukelia perskaitytas tekstas. Nevengiama literatūros kūrinio interpretacijų, nes skirtingas knygos vertinimas niekada nebūna neteisingas. Unikalių vienos knygos interpretacijų galima pateikti šimtus – tokių, kokių autorius nė nebuvo numatęs.

„Skausmas arba neigiama patirtis skaitant gerą tekstą yra iškalbami. Tai, manau, yra didžiausia terapinė knygų vertė: mes iškalbame savo skaudulius įkvėpti gerų tekstų“, – tvirtino R. Derenčienė.

Skaitant ugdoma tolerancija

D. Janavičienė pasakojo, kad kiekvienas iš mūsų skaito grožinės literatūros kūrinį asmeniškai, iš savo patirties. Kai ji drauge su kolege R. Derenčiene pradėjo gilintis į biblioterapiją ir skaitytojų klubus, rado vieną skaitytojo atsako teoriją – svarbu ne vien tai, ką autorius norėjo pasakyti, bet ir kaip tai supranta skaitantysis. Išklausydami kitus Skaitytojų klubo lankytojai dar giliau atranda, suvokia atspindimas knygoje temas ir taip įgyja asmenybės vystymosi patirtį.

„Kartu mes mokomės priimti kitų patirtį per didžiulį patyrimų spektrą, nes tai, kas man atrodo vienaip, kitam gali atrodyti kitaip. Regis, dėl to galėtum net ginčytis. Tačiau ilgainiui priimi, kad tokia patirtis irgi galima. Mūsų klubai moko priimti vieniems kitus, kitų patirtį, nes tai praturtina“, – teigė R. Derenčienė.

Biblioterapijos rekomendacijų leidinio bendraautorės paaiškino, kad biblioterapinės knygos nebūtinai yra daugelio pripažintos. Dažnai jos nesukelia jokio atsako. Tačiau tekstai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne tokie reikšmingi ar įdomūs, gali gydyti.

Dalyvės atviravo, kad stengiasi knygas skaityti, vertinti širdimi ir kartu džiaugtis tuo, kas tas emocijas žadina. Kiekvienas tekstas gali kelti daug klausimų ir jausmų, ypač tuomet, kai mažiausiai to tikiesi.

Diskusijos klausytojai taip pat dalijosi savo rekomendacijomis ir patirtimi, kaip knygos, kurios leidžia pačiam apmąstyti gyvenimą, gali praturtinti ir padėti gyti.

Knygų skaitymas gali būti ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir savęs pažinimo įrankis. Galbūt kiekvienas turi savo gydančią knygą – tereikia ją atrasti.