Kai žinia veja žinią: kur dingsta komunikacijos prasmė?

Gyvename nuolat skubančiame pasaulyje, kuriame viena žinia veja kitą. Pasaulio ir Lietuvos lyderiai kiekvieną dieną transliuoja ką nors naujo, tačiau kokia viso to svarba?

Savo įžvalgomis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijasi politikos apžvalgininkas GINAS DABAŠINSKAS.

Komunikacija kaip susitikimas su savimi

G. Dabašinskas mano, kad šiandien žodis „komunikacija“ yra nuvertintas, tapęs biurokratiniu instrumentu, tuščiu kaip formų rinkinys. Tačiau tikroji jo reikšmė yra kur kas gilesnė.

„Komunikacija pirmiausia yra gebėjimas rasti bendrą kalbą su savimi. Kai fiksuoji tokį atskaitos tašką, kai supranti, kad būtent tai yra tas lęšis, fokusuojantis visą komunikacijos procesą, ir kad jis prasideda nuo santykio su savimi, tuomet galima kalbėti apie visavertę komunikaciją“, – svarsto apžvalgininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiandien žmogus negeba pats savęs suprasti, todėl bet koks išorinis bendravimas tampa triukšmu.

Skaičių pasaulis ir technologinis imperializmas

Su G. Dabašinsku aptariame kelis komunikacijos pavyzdžius, tarp jų – ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Remdamasis JAV politikos pavyzdžiais, G. Dabašinskas kalba apie besiformuojantį technologinio imperializmo reiškinį. Jo teigimu, tai reikėtų suprasti kaip nedidelės žmonių grupės siekį, pasitelkiant skaitmeninius įrankius, viską pasaulyje suskaičiuoti, katalogizuoti ir valdyti.

Taip pat skaitykite:

G. Nausėda: apie galimą CŽA vadovo vizitą Maskvoje mes žinojome

Vyriausybė patvirtino darbų programą Seimo rudens sesijai: didžiausias dėmesys – šalies saugumui

Šaulių sąjungos vado pavaduotoju paskirtas M. Matukonis

M. Katelynas apie pataisas dėl pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo: nebus toks liberalizavimas, kaip JAV

Vyriausybė dėl audros paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu

J. Taminskas: ekstremalioji situacija susisiekimo sektoriui nereikalinga, dėl žemės ūkio – įvertinsime

Socdemai nepasirodė Seimo komisijos posėdyje dėl LSDP narių įdarbinimo Raudondvario dvare

Vėžiu sergančioms moterims kompensuojami du nauji vaistai nuo vėžio

Pašnekovo manymu, ši tendencija, nors ir paremta racionalumu, kelia rimtų klausimų dėl demokratijos ateities. G. Dabašinsko teigimu, tradicinė demokratija tokiomis sąlygomis tampa vis mažiau veiksminga – ne todėl, kad tai yra bloga idėja, bet todėl, kad buvo sukurta kitokiam pasauliui.

Dirbtinis intelektas – naujasis Babelio bokštas?

Apžvelgiame ir daug dėmesio sulaukusią popiežiaus Leono XIV naująją encikliką „Magnifica humanitas“. Ne vienus metus pasaulinius virsmus stebintis G. Dabašinskas atkreipia dėmesį, kad net Katalikų Bažnyčia priversta reaguoti į technologinius pokyčius.

„Dirbtinis intelektas užima Viešpaties poziciją. Šiandien susiduriama su lemiamu pasirinkimu: arba pastatyti naują Babelio bokštą, arba statyti miestą, kuriame Dievas ir žmonija gyvena kartu“, – popiežiaus komentaro eilutę cituoja G. Dabašinskas.

Jo nuomone, šiandien žmonija priėjo prie klausimo, ar tai, ką daro dirbtinis intelektas, galima vadinti mąstymu. Būtent čia iškyla prasmės klausimai: kas aš esu? Kodėl tai svarbu? Ką tai reiškia man?

Politikos titanai ir susmulkėjimo diagnozė

Trumpai prisimename ir istorinius Algirdo Brazausko bei Stasio Lozoraičio debatus. Lygindamas tai, kas buvo tuomet, su dabartine politikų karta, G. Dabašinskas pabrėžia, kad skirtumai akivaizdūs, tačiau ragina nepasiduoti nostalgijai.

„Ne žmonės pasidarė mažesni, o procesai – kitokie“, – pabrėžia jis ir priduria, kad šiandien politiko reikšmė yra visiškai kitokia. Politikas tėra proceso atšvaitas, grįžtamasis ryšys ir viešosios nuomonės veidrodis.

„Kiekviena epocha reikalauja kitokio žmogaus“, – reziumuoja G. Dabašinskas.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas