Kanclerė: iki 2035 m. ESO investicijas į infrastruktūrą planuoja padidinti iki 4,3 mlrd. eurų

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas į infrastruktūrą per artimiausius metus ketina padidinti 2,5 karto – iki daugiau nei 4 mlrd. eurų, sako Finansų ministerijos kanclerė.

„Dėl investicijų – jeigu 2021-2030 metų planuose buvo 1,7 mlrd. eurų (suplanuota – ELTA), tai 2026-2035 metų planuose ESO yra nusimatęs 4,3 mlrd. eurų į infrastruktūrą suinvestuoti“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros posėdyje sakė ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė.

Politikai klausimus dėl ESO didesnių investicijų į infrastruktūrą kelia po to, kai savaitgalį praūžusi audra daugiau nei porą šimtų tūkstančių operatoriaus klientų paliko be elektros tiekimo.

Siekiant mažinti ateities audrų padarinius elektros tinklui, siūloma didinti kabeliavimo apimtis – daugiau oro linijų tiesti po žeme. Nors artimiausiu laikotarpiu ESO planuoja sukabeliuoti 2 tūkst. kilometrų tinklo, energetikos ministras yra sakęs, kad šie tempai turėtų būti triskart spartesni, tam bus ieškoma finansavimo.

„Investicijos yra planuojamos ir apie 2 tūkst. kilometrų kabeliavimo jau yra suplanuota iš 6 tūkst., (…) vertiname, kad maksimaliai didžiausiais pajėgumais yra suplanuotas kabeliavimas šiai dienai“, – teigė Finansų ministerijos kanclerė.

ESO vadovas Renaldas Radvila kartojo, kad, nors oro linijų tiesimas po žeme yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug resursų, šį procesą reikėtų tęsti.

„Kalbant apie (…) kabeliavimą, manau, kad ir toliau turėtume tęsti ir vykdyti pasibaigus šiai 2 tūkst. (kilometrų kabeliavimo programai – ELTA), (…) nesakome, kad turėtume stabdyti, reikia tiesiog įsivertinti, tai tikiu, kad po audros (padarinių – ELTA) pašalinimo turėsime progą“, – komitete kalbėjo jis.

Taip pat skaitykite:

Prezidentas: dėl naujo ES biudžeto turime siekti sutarimo iki šių metų pabaigos

Vilnius priedangoms gerinti skiria 1 mln. eurų, bus tobulinamos atrakinimo sistemos, langų apsauga

G. Nausėda: apie galimą CŽA vadovo vizitą Maskvoje mes žinojome

Vyriausybė patvirtino darbų programą Seimo rudens sesijai: didžiausias dėmesys – šalies saugumui

Šaulių sąjungos vado pavaduotoju paskirtas M. Matukonis

M. Katelynas apie pataisas dėl pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo: nebus toks liberalizavimas kaip JAV

Vyriausybė dėl audros paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu

J. Taminskas: ekstremalioji situacija susisiekimo sektoriui nereikalinga, dėl žemės ūkio įvertinsime

Anksčiau R. Radvila sakė, kad triskart greitesniam kabeliavimo tempui papildomai reikėtų skirti 0,5 mlrd. eurų, šios investicijos galėtų mažinti šalies konkurencingumą, nes augtų elektros tarifas.

Kaip skelbė ELTA, po smarkios audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje.

Energetikos ministras Lukas Savickas teigė, kad nuo ketvirtadienio prie elektros tiekimo atstatymo darbų Lietuvoje prisijungs bent kelios Lenkijos energijos skirstymo operatoriaus brigados.

ESO planuoja elektros tiekimą visiems klientams atkurti iki šio šeštadienio.

Per šeštadienį kilusią audrą daugelyje Lietuvos vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Elektros tiekimas tuo metu buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.