Jūsų parama spalį siekė 3720 eurų. Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Prisidėkite! Paremti
Per spalį skaitytojai skyrė 3720 eurų paramą. Paremkite!

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Lietuvos kariuomenės husarų 1931 m. uniformos įdomybės

Lietuvos kariuomenės husarai
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husarai, vilkintys 1931–1934 m. uniformas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

Besikuriančios Lietuvos Respublikos kariuomenėje kavalerijos eskadronai buvo suformuoti anksti. Dar 1919 m. sausį, kaunantis nepriklausomybės kovose, Kaune buvo įsteigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai ir iš karto siunčiami į frontą. 1923 m. nustatyta nauja kariuomenės uniforma.

Kovos su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. Todėl kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas (1860–1937) pavedė iš visų raitųjų dalių suformuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką. Buvo suformuotas Trečiasis eskadronas, o tų pačių metų spalį – ir Ketvirtasis. Į pulką sujungti kavaleristai kovojo su visais Lietuvos nepriklausomybės priešais: raudonarmiečiais, lenkais, bermontininkais. Pirmojo ir Ketvirtojo eskadronų husarai 1923 m. sausį pasižymėjo ir Klaipėdos operacijoje.

Taip pat žiūrėkite ir klausykite:

Lietuvos kariuomenės husarai
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husarai, vilkintys 1931–1934 m. uniformas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husarai, vilkintys 1931–1934 m. uniformas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos kariuomenės husaras
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husaras, vilkintis 1931–1934 m. uniformą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husaras, vilkintis 1931–1934 m. uniformą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husaras, vilkintis 1931–1934 m. uniformą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

Kavaleristų organizavimas ir pulko kūrimas buvo sunkūs, nes valstybė kurta didelio vargo sąlygomis. Eskadronų raiteliai vargiai galėjo kelti didybės ir pasitikėjimo įspūdį. 1928 m. karininkas Izidorius Kraunaitis (1899–1964) rašė: „Gusarai dėvėjo savus drabužius: čia gerai apsirengęs inteligentas su plonais batukais, kurie praleidžia vandenį, čia klierikas su ilgais skvernais, šalia jo ūkininkas su klumpėmis ar vyžomis.“

Neturintiems žirgų kavaleristams atskirti pradžioje užteko svarbiausių atributų – pentinų ir jau tada puošnumu išsiskyrusios kepurės. Anot I. Kraunaičio, „kad atsiskirti nuo eilinių, savanoriams buvo įsakyta uždėti ant kepurių baltus lankelius, o ant batų pentinus. Vėliau buvo duotos tikros kariškos kepurės, kokios tai savotiškos ir, reikia pasakyti, gražiausios iki šiam laikui mūsų kariuomenėj buvusios formos.“

Lietuvos husarų uniforma (pirmoje nuotraukoje – atkurta). Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

1923 m. kovo 27 d. gen. ltn. Vlado Nagevičiaus vadovaujama Uniformos komisija 53-iuoju įsakymu kariuomenei nustatė naują kariuomenės uniformą. Forma ir spalvomis ryškiausiai išsiskyrė kavalerijos dalinių uniformos. Husarų, tuo metu dėl iš carinės Rusijos imperijos kariuomenės grįžusių karininkų įtakos įprastai vadintų gusarais, uniformoje jau matomi pagrindiniai skiriamieji bruožai.

Publicistas ir žurnalistas Juozas Žlabys-Žengė savo 1927 m. straipsnyje „Iš kur yra kilę gusarai?“ rašė: „1923 m. gusarų pulkui nustatoma bendri gusarų pažymiai: vengrinė (ungarinė), čakčiros (raudonos kelinės), roželės, kepurė.“

Minėtoji vengrinė – tai munduras, išsiskiriantis pintomis virvelėmis, o roželės – husarų batų priekį puošusios rozetės. Šie skiriamieji bruožai išliko svarbiausi husarų uniformos elementai visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį.

Lietuvos husarų uniformos detalė. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos husarų uniformos detalė. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
Lietuvos kariuomenės husarai
Lietuvos husarų batų detalė. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

1927 m. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu pulko šefu buvo paskirtas didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila (1612–1655). Taip Pirmasis husarų pulkas buvo pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Jis buvo dislokuotas Radvilėnų plente Kaune, kur 1930 m. pastatytos mūrinės kareivinės – pirmosios naujos kareivinės, pastatytos nepriklausomoje Lietuvoje.

Husarams buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim arba mirsim“. Taip pat husarai pirmieji 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą JR su kunigaikščio karūna.

1931 m. Pirmojo Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husaro uniformos rekonstrukciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Drąsos gijos“, pasakojančioje apie karybos madas ir aprangos funkcionalumą nuo baltų karybos iki Lietuvos partizanų laikų.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.

Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.

Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:

Jau surinkome: 3890.89 Eur (16%)

0 € 25 000 €

Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.

Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:

  • Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
  • Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
  • Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.

Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!

Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!

Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.

Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)

Taip pat skaitykite:

Per spalio mėnesį skaitytojai skyrė 3720 eurų paramą.

Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!

Paremti
📌 Ieškote patikimos informacijos? Pasirinkite Bernardinai.lt kaip prioritetinį šaltinį „Google“ paieškoje! Nustatyti „Google“ paieškoje
Dalintis