„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metinės Simne: tiesos žodžio pergalė

2024 m. kovo 17 d. Simne, Alytaus rajone, iškilmingai paminėtos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ (LKBK) 52-osios leidimo metinės. Būtent šiame atokiame Dzūkijos miestelyje kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ iniciatyva buvo išleistas pirmasis LKBK numeris.

Vidurdienį Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjus ir platintojus buvo aukotos šv. Mišios. Jas aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Alytaus rajono savivaldybės vadovai, rajono gyventojai.

Po šv. Mišių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas dr. A. Bubnys buvo pakviestas apžvelgti svarbiausias „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ atsiradimo priežastis ir įvertinti jos svarbą Lietuvos istorijoje.

„2022-uosius Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Ta proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras atliko įvairių darbų šiai reikšmingai sukakčiai paminėti. Parengėme parodą apie LKBK kelią, ji keliavo po mūsų šalies bažnyčias, muziejus ir kitas erdves, organizavome mokslines konferencijas. Taip pat nusprendėme, kad vienas iš tokių darbų galėtų būti ir atminimo lentos pagaminimas ant Simno klebonijos pastato sienos. Tai yra mūsų visų pagarbos ženklas šio pogrindinio leidinio, skelbusio tiesos žodį, bendradarbiams“, – sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.

„,Sovietų režimas, suvokdamas Katalikų Bažnyčios autoritetą Lietuvos visuomenėje, bandė ją paversti lojaliu režimui įrankiu. Buvo kuriami mechanizmai, kurie turėjo užtikrinti Katalikų Bažnyčios veiklos kontrolę ir jos suvaržymą. Šio tikslo siekta uždarant bažnyčias, vienuolynus, mažinant kunigų skaičių. Dvasininkai, besipriešinantys sovietinio režimo vykdomai totalitarinei politikai, patirdavo persekiojimus ir represijas. Stalinistiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo represuoti 364 katalikų kunigai ir 4 vyskupai. 1946 m. vyskupas Vincentas Borisevičius nuteistas mirties bausme ir sušaudytas sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje. 1953 m. Vladimiro kalėjime mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys“, – apie LKBK ištakas kalbėjo LGGRTC vadovas, istorikas dr. A. Bubnys.

Pasak pranešėjo, „LKB Kronikoje“ buvo viešinami faktai apie sovietų valdžios pastangas susidoroti su jos leidėjais ir platintojais. Spausdinti pranešimai apie kratas „LKB Kronikos“ leidėjų ir platintojų namuose, jų tardymus, teismus. Taip pat buvo viešinama informacija apie Lietuvos ir Sovietų Sąjungos disidentų persekiojimą, katalikų padėtį Sovietų Sąjungoje. Kronikos leidėjai Lietuvoje ir pasaulyje viešino faktus apie rezistento Mindaugo Tamonio, kunigų Broniaus Laurinavičiaus ir Juozo Zdebskio tragišką žūtį, sietiną su sovietų represinėmis struktūromis.

Taip pat skaitykite:

Kaune Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys minėjo 50 metų jubiliejų nuo slapta duotų įžadų

Brolis G. J. Juškevičius OP davė amžinuosius įžadus į Pamokslininkų ordiną

Kunigas G. Satkauskas: „Keliu šiuos klausimus ne tam, kad pažeminčiau Bažnyčią – tam, kad mums nebereikėtų jos ginti nuo tiesos“

Arkivyskupas G. Grušas: „Dėmesys dabar turi būti skiriamas sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“

Kunigas R. Urbonavičius apie Bažnyčios komunikaciją dėl dvasininkų nusikaltimų: „Jeigu galime organizuoti gražiausius renginius, kodėl negalime profesionaliai reaguoti į šią blogą situaciją?“

Arkivykupas: seksualiniais nusikaltimais kaltinamas T. Švedavičius prašo atleidimo iš kunigystės

Tiesos, atsakomybės ir saugios aplinkos kūrimo keliu

Kurija: pokalbis su Seimo vadovu derinamas, arkivyskupas nutraukė suplanuotas keliones

„LB Kronikoje“ buvo pateikiami tuo metu lageriuose kalinčių politinių kalinių – kunigų ir pasauliečių – pavardžių sąrašai ir raginama juos prisiminti. „Kronikos“ turinys atspindėjo sovietų valdžios vykdytą nuožmų ideologinį persekiojimą, griovė kuriamą propagandos mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje.

Vienas iš esminių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Slapta pasiekusi Vakarus „Kronika“ buvo aktyviai spausdinama ir platinama, o per laisvojo pasaulio radijo stotis transliuojama ir okupuotoje Lietuvoje

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje

Jungtinėje Karalystėje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro, populiariai žinomu Kestono koledžo vardu, vedėjas kun. Michaelis Bourdeaux rašė apie „LKB Kronikos“ svarbą ir ragino savo ir kitų šalių masines informacijos priemones kuo plačiau paskleisti jos skelbiamas žinias, kurios atskleidžia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus.

„Lietuvių katalikų religinės šalpos“ reikalų vedėjas Niujorke, buvęs Baltimorės arkivyskupijos radijo ir televizijos tarnybos direktorius, kun. Kazimieras Pugevičius vertė „Kroniką“ į anglų kalbą ir platino atskirais numeriais tikslinei auditorijai, kurią sudarė politiniai, religiniai, akademiniai, visuomeniniai ir kiti lyderiai, rašantys, komentuojantys ar ginantys žmogaus teises tarptautiniu mastu. Kronikos vertimai atguldavo ir ant popiežiaus Jono Pauliaus II stalo.

Remdamasis „Kronikos“ ir kitų pogrindžio spaudos šaltinių žiniomis, Gintės Damušytės vadovaujamas Lietuvių informacijos centras (LIC) Niujorke rengė ir platino pranešimus spaudai anglų kalba įtakingiausioms masinių informacijos priemonių redakcijoms ir korespondentams. JAV katalikų žinių agentūra „Catholic News Service“ nuosekliai spausdino LIC pranešimus, kurie per regioninius laikraščius pasiekdavo milijonus skaitytojų.

JAV leidžiamas lietuvių katalikų žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami „Kronikos“ skelbiami faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos pats šaltinis graudžiai kuklus „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną.“

„LKB Kronikos“ informacija pasikliaudavo ir užsienio valstybės, kurios Šaltojo karo laikotarpiu tarptautinėse organizacijose stojo prieš totalitarinių režimų varžomas prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, įkurta Helsinkyje 1973 metais kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma, suteikė galimybę toliau informuoti tarptautinę bendruomenę apie Lietuvos tikinčiųjų teisių suvaržymus ir Lietuvos laisvės bylą.

Konferencijoje tuomet dalyvavo 35 valstybės – visos Vakarų Europos šalys, JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga su penkiais savo satelitais, taip pat komunistinė Jugoslavija. Dėl Helsinkio Baigiamajame akte iškeltų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių išeivijos lietuviai ėmėsi vis daugiau juo remtis siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo ir Lietuvos išlaisvinimo. Lietuvoje po Helsinkio pasitarimo pasipriešinimas dėl Katalikų Bažnyčios persekiojimo tapo labiau matomas ir žinomas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius pasidalino prisiminimais apie pogrindinio leidinio rengimą, slaptą platinimą.

Renginį organizavo Simno parapijos klebonas kunigas Raimundas Žukauskas.

Susiję:

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“

2 min

Baigtas „tiesti“ virtualus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos kelias

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“

5 min

Padėkos vakaras „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjams

Vakaris Vingilis

5 min

„Tiesa visada mus išlaisvina, jos neįmanoma nugalėti“: Briuselyje atidaryta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ istorijai skirta paroda

Faustina Elena Andrulytė

9 min

Konspiracija kaip gyvenimo būdas. Šventosios Šeimos seserys ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“