2 min
2023-12-06 | 12:24
Vidutinis skaitymo laikas:
2 min.
Lietuvos švietimo ministerija – viena seniausių institucijų Europoje
„Pirmoji Europoje švietimo ministerija buvo įkurta Abiejų Tautų Respublikoje – prieš 250 metų!“ – tvirtina istorikė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Jos teigimu, 1773 m. spalio 14 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu įkurta Tautinė edukacinė komisija buvo pirmoji Europoje švietimo ministerija, atsakinga už mokyklų sistemos organizavimą, administravimą ir ugdymo turinį.
Taigi minime 250-ąsias Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo metines.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
R. Šmigelskytė-Stukienė pasakoja, kad, kai 1773-iaisiais Abiejų Tautų Respubliką pasiekė žinia apie Jėzuitų ordino panaikinimą, valstybei reikėjo apsispręsti ir dėl švietimo sistemos, nes šio ordino rankose buvo sutelktas pagrindinis visos valstybės vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklas. Panaikinus Jėzuitų ordiną, jų valdytas turtas ir žemės perėjo valstybės žinion ir buvo skirtas švietimo sistemai finansuoti. Į šią sistemą įtrauktos visos mokyklos – pradedant pradinėmis ir baigiant aukštosiomis – Krokuvos bei Vilniaus universitetais.
Istorikė pabrėžia, kad pirmoji valstybinė švietimo institucija kūrėsi neįprastomis aplinkybėmis: „Prisiminkime, kad situacija valstybėje buvo sudėtinga. Seime vyko pirmojo padalijimo įteisinimo procedūra, bet didikams užteko politinės valios tuo pačiu metu įsteigti ir atskirą instituciją švietimui organizuoti. Tai buvo viena institucija Lenkijai ir Lietuvai, tačiau turėjo atskirus padalinius kiekvienoje šalyje. Įdomu, kad pirmieji švietimo ministerijos – Tautinės edukacinės komisijos – tarnautojai dirbo nemokamai, negaudavo už tai atlygio, tačiau prisiminkime – tai buvo Apšvietos idėjų vedami žmonės, norėję pertvarkyti švietimo sistemą, labiau pritaikyti ją valstybės reikmėms.“
Abiejų Tautų Respublikos Seime buvo daug kalbama, kad, norint pakeisti visuomenę, reikia pradėti nuo vaikų lavinimo. „Žinoma, būta visko. Korupcijos atvejų – taip pat. Žinoti ir prisiminti reikia viską, – sako R. Šmigelskytė-Stukienė. –Šiandien skambantys žodžiai apie pilietinės visuomenės ugdymą, pasirengimą ginti tėvynę buvo tariami ir tada, XVIII a. pabaigoje: buvo atsigręžta į pilietinį ugdymą, tautos ir šeimos vertybes, pradėti rengti nauji švietimo vadovėliai.“
„Įdomu, kad jau tada buvo įvestas užsienio kalbų mokymas – atsirado privalomos prancūzų, vokiečių kalbų pamokos šalia klasikinių lotynų ir graikų kalbų pagrindų. Vadovėliai vidurinėms mokykloms buvo leidžiami lenkų kalba, tačiau nepamirškime, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje gyveno ne tik lietuviai, bet ir gudai, rusėnai, o lenkų kalba buvo universali. Tiesa, Lietuvoje ir Žemaitijoje dalis parapinių mokyklų naudojo lietuviškus pradžiamokslio vadovėlius – elementorius“, – pasakoja istorikė.
„Neįtikėtina, bet susipažinus su to meto mokytojams skirtais Tautinės edukacinės komisijos siunčiamais dokumentais, nuostatais matyti, kad Lietuvoje jau prieš 250 metų buvo vertinami mokinių pasiekimai, buvo stebima vaikų daroma pažanga, mokytojai turėjo pildyti tam tikrus dokumentus, vertinti, kokių gebėjimų turi mokinys. Tuo metu net buvo įsteigta speciali vadovėlių rengimo draugija. Turinio prasme vadovėliai privalėjo atliepti naujausias mokslo žinias“, – vardija R. Šmigelskytė-Stukienė.
250-ųjų metinių proga Valdovų rūmuose gruodžio 7–9 d. rengiama konferencija. Jos dalyviai iš Lietuvos ir Lenkijos pristatys naujausius švietimo istorijos tyrimus, gilinsis į XVIII a. švietimo reformų projektus ir šių projektų rengėjų veiklą, pilietiškumo ugdymo priemones ir būdus, Tautinės edukacinės komisijos veiklą ir jos reikšmę, Vilniaus universiteto – Vyriausiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklos ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės švietimo institucijų veiklą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.
Taip pat skaitykite:
Kaip kalbame apie kolaborantus, arba Sąvokos (o gal atminties?) pinklėse
Katastrofos Lietuvos SSR (VIII). Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje
Kuo reikšmingas pirmasis 1906-ųjų Amerikos lietuvių katalikų kongresas?
M. K. Valančiaus metai ir kelionė motociklu: rugpjūčio 22-ąją Lietuva taps gyvu istorijos maršrutu
Tremtinė Jadvyga apie tikėjimą ir „banditų“ atneštą kultūrą: „Turbūt tėvai nė karto nėra pagalvoję, kad mes negrįšime“
Lietuviškasis Indiana Džounsas: VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą
Laisvės šauklė, nepritapusi laisvėje. Knygos „Atminties karai“ autorius A. Bitautas apie Kazimirą Prunskienę
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4073.44 Eur (16%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)