Pasaulietė pranciškonė J. T. Ramonaitė apie Porciunkulės atlaidus: „Kad kuo daugiau žmonių galėtų patekti į Dangų“

Kasmet rugpjūčio pradžioje Bažnyčia mini vieną ypatingų pranciškoniškosios tradicijos švenčių – Porciunkulės atlaidus. Tai proga tikintiesiems pelnyti visuotinius atlaidus – Bažnyčios malonę, kurią išmeldė šv. Pranciškus Asyžietis.

Šiemet Lietuvoje Porciunkulės atlaidai švenčiami ypač iškilmingai: šį savaitgalį Kretingoje jie kviečia tikinčiuosius į vieną seniausių pranciškoniškojo dvasingumo patirčių. Tačiau norint suprasti, kodėl ši dovana iki šiol tokia brangi pranciškonams, reikia sugrįžti į mažą koplytėlę netoli Asyžiaus, kur šv. Pranciškui buvo patikėta nepaprastai drąsi svajonė.

„Pranciškus meldėsi, kad galėtų kuo daugiau žmonių nuvesti į dangų“, – sako Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė ministrė dr. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ OFS. Pasak jos, iš šio troškimo gimė Porciunkulės atlaidų istorija.

Neatsitiktinis mažumas

„Porciunkulė itališkai reiškia dalelytę, mažą gabalėlį. Taip buvo vadinama mažytė kambario dydžio koplytėlė, kurią šventasis Pranciškus pastatė šalia Asyžiaus. Jos titulas yra Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės, tačiau žmonės ją vadino Porciunkule – dėl jos mažumo“, – pasakoja pasaulietė pranciškonė.

Šis mažumas – neatsitiktinis. Pasak pašnekovės, jis atspindi vieną svarbiausių šv. Pranciškaus gyvenimo principų – būti mažesniam reiškė ne menkinti save, bet atsisakyti puikybės, nesivaržyti dėl didybės ir mokytis pasitikėti Dievu.

„Pranciškui buvo svarbu būti mažesniam už kitus – nesididžiuoti, nebandyti būti didesniam. Todėl ir ta mažytė, atrodytų, visiškai nereikšminga koplytėlė gavo ypatingą malonę. Iki šventojo Pranciškaus buvo neįprasta visuotinius atlaidus pelnyti tokioje vietoje. Viešpats mažiesiems duoda, ką gali geriausio“, – akcentuoja J. T. Ramonaitė OFS.

Tai, kas žmogui atrodo maža ir nereikšminga, Dievo akyse tampa vieta, per kurią atsiveria viena didžiausių Jo gailestingumo dovanų. Iš šio mažumo supratimo gimė ir Porciunkulės atlaidų istorija. Šv. Pranciškus troško, kad Dievo gailestingumas būtų prieinamas ne tik tiems, kurie gali leistis į ilgas piligrimines keliones, bet ir kiekvienam Jo ieškančiam.

Taip pat skaitykite:

Pasaulietė pranciškonė J. T. Ramonaitė OFS: „Šv. Pranciškus visus norėjo nuvesti į rojų“

Brolis pranciškonas E. Jurgutis apie jaunimo sielovadą: nereikia bijoti kalbėti atvirai ir su humoru

Porciunkulės atlaidai Kretingoje 2026: šv. Pranciškaus 800 metų jubiliejaus programa

Šv. Pranciškaus jubiliejus Kretingoje: nuo paslaptingų sausainių iki naktinių žiburių eisenos

J. Olekas apie valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimą: turėtume eiti bendrystės, solidarumo keliu

Penkiolikos kilogramų atsikratęs brolis pranciškonas E. Jurgutis: „Bėgimas yra mano karščiausia maldos forma“

Paaiškėjo iš pareigų atleisto kunigo G. Šarkos ateitis – nori tapti pranciškonu

Sesuo Trejybės Marija OSC – patraukta į Dievo šviesą naktyje

„Pranciškui buvo apreikšta, kad Porciunkulėje žmonės galės pelnyti visuotinius atlaidus. Tačiau Jėzus jam pasakė dar kreiptis ir į popiežių, kad šis tai patvirtintų“, – pasakoja pašnekovė.

Visuotiniai atlaidai buvo siejami su didžiosiomis krikščionybės šventovėmis – Roma, Šventąja Žeme, vėliau Santjago de Kompostela. Norint juos pelnyti, reikėdavo leistis į ilgas, brangias ir neretai pavojingas piligrimines keliones. Todėl, pasak pasaulietės pranciškonės, popiežių iš pradžių šv. Pranciškaus Asyžiečio prašymas nustebino.

„Tokie dalykai nebuvo daromi. Visuotiniai atlaidai buvo siejami su didžiosiomis šventovėmis. Tačiau galiausiai popiežius sutiko, kad vieną dieną per metus Porciunkulėje būtų galima pelnyti šiuos atlaidus“, – sako ji.

Ilgainiui ši privilegija neapsiribojo mažąja Asyžiaus koplytėle. Per šimtmečius Porciunkulės atlaidų malonė buvo išplėsta į visas pranciškoniškas bažnyčias, o vėliau – ir į visas parapines bažnyčias.

Ką daryti, kad pelnytum atlaidus?

„Tam tikra prasme Pranciškaus Asyžiečio svajonė išsipildė – kad kuo daugiau žmonių galėtų patekti į Dangų. Tik reikia, kad žmonės norėtų pelnyti tuos atlaidus“, – tikina J. T. Ramonaitė OFS.

Pasak jos, šiandien vis dažniau kyla pavojus pamesti tai, dėl ko šie atlaidai apskritai atsirado. „Kai žmonės išgirsta žodį „atlaidai“, dažnai pirmiausia pagalvoja apie šventę – iškilmingas Mišias, mugę, koncertą, bendruomenės susitikimą. Visa tai gali būti gražu ir reikalinga, tačiau atlaidų esmė yra ne tokia“, – sako pasaulietė pranciškonė.

Šv. Pranciškui rūpėjo ne tai, kad į Asyžių suplūstų minios ar būtų surengta didelė šventė. Jo troškimas buvo kur kas paprastesnis ir daug reikšmingesnis – kad žmogus išdrįstų atsiverti Dievo gailestingumui.

„Reikėtų suvokti, ką darai važiuodamas į atlaidus ir ką reikia daryti, kad juos pelnytum. Nėra taip, kad tiesiog praėjai pro šalį ir visuotiniai atlaidai nukrito ant galvos“, – šypsosi pašnekovė.

Jos teigimu, šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau suprasti atlaidų prasmę, nes kartu silpnėja ir nuodėmės, atsivertimo bei Dievo gailestingumo samprata.

„Mes vis mažiau manome, kad tai, ką darome, yra svarbu. Atlaidai primena ne tik Dievo gailestingumą, bet ir mūsų pačių atsakomybę – ar iš tiesų trokštame Dangaus ir ką dėl to darome“, – aiškina J. T. Ramonaitė OFS.

Tačiau būtent dėl to Porciunkulės žinia nepraranda aktualumo. Ji primena, kad Dievo gailestingumas skirtas ne tik stipriesiems ar tobuliesiems.

„Nereikia pranciškonui aiškinti, kodėl Porciunkulė tokia brangi“

Pačiai Jogilei Teresai Porciunkulė yra ne vien istorinė vieta ar liturginė šventė. Tai prisiminimas, lydintis ją nuo vaikystės. „Dar iš močiutės girdėdavau apie Porciunkulę. Nelabai suprasdavau, kas tai yra, bet žinojau, kad tai kažkas labai svarbaus“, – prisimena ji.

Šiandien, priklausydama pranciškoniškajai šeimai, ji šiuos atlaidus išgyvena dar karščiau.

„Be pačių atlaidų malonės, yra dar vienas labai gražus dalykas – jie suvienija visus pranciškonus. Nesvarbu, kokiai bendruomenei priklausai, nereikia kitam pranciškonui aiškinti, kodėl Porciunkulė tau tokia brangi. Tai suprantama“, – sako pasaulietė pranciškonė.

Šiemet ši tradicija ypač iškilmingai grįžta į Kretingą. Liepos 31–rugpjūčio 2 dienomis čia vykstantys Porciunkulės atlaidai sutampa su šv. Pranciškaus Asyžiečio tranzito (mirties ir perėjimo į amžinybę) 800 metų jubiliejumi ir Šventojo Pranciškaus metais. Tris dienas piligrimų laukia ne tik iškilminga liturgija ir galimybė pelnyti visuotinius atlaidus, bet ir katechezės, koncertai, žiburių eisena, susitikimai, edukacijos bei bendrystės vakarai.