
2026-07-10 | 17:00
Vidutinis skaitymo laikas:
Politologas I. Kalpokas: „Kompetencija turi šalutinį poveikį – žmogus įgyja savo nuomonę“
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį patvirtino paskirtojo ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus XXI Vyriausybės sudėtį.
„Kompetencija paprastai turi šalutinį poveikį – žmogus įgyja savo nuomonę apie tam tikrus dalykus. O kai nėra pagrindo savo nuomonei susikurti, tuomet galima būti patogiam Vyriausybės vadovo atžvilgiu“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia politologas dr. IGNAS KALPOKAS.
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Paskirtasis ministras pirmininkas Seimui pristatė XXI Vyriausybės programą.
NATO viršūnių susitikime Ankaroje nuspręsta NATO oro policijos misiją perkvalifikuoti į oro gynybos.
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą.
Šiuos ir kitus svarbiausius besibaigiančios savaitės Lietuvos politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas I. Kalpokas.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį. Per savaitę galėjome išgirsti naujų ministrų pasisakymus. Kaip vertinate socialdemokratų pateiktus ministrus ir kuris iš jų kelia daugiausia abejonių?
Kai kurie pakeitimai buvo aiškūs ir tikėtini. Juk reikėjo Ingą Ruginienę kur nors padėti, ir jau kurį laiką buvo aišku, kur – grąžinti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Bet kiti pakeitimai, sakyčiau, buvo truputėlį keistesni.
Visų pirma kalbėčiau apie dvi ministerijas: Vidaus reikalų ir Finansų. Vladislavui Kondratovičiui buvo galima turėti priekaištų dėl Registrų centro duomenų nutekinimo, bet šiaip didžiąja dalimi šis ministras dirbo gana kompetentingai. Kristupui Vaitiekūnui apskritai viešų priekaištų tarsi ir nebuvo. Net pats Sinkevičius vėliau pabrėžė, kad su juo viskas buvo gerai. Bet vis tiek jie du pakeisti.
Šie pakeitimai akivaizdžiai orientuoti į laisvesnes rankas pačiam Sinkevičiui. Martynas Katelynas nėra turėjęs nieko bendro su vidaus reikalų sistema. Ir apskritai vadovaujamo darbo patirties jis beveik neturi, išskyrus vadovavimą katalikiškam institutui. Toks CV nėra aiškiai tinkamas vadovauti ministerijai. Ypač tokiai plačiai, apimančiai tiek viešojo saugumo struktūras, kurios, be viso kito, bus pirmoji gynybos linija, jeigu pasitvirtins kalbos apie įvairias provokacijas ir hibridines grėsmes, galinčias kilti artimiausiu metu, tiek regionų finansavimą.
Pastarasis klausimas yra nepaprastai aktualus, nes šiuo metu tai yra tikroji regionų partija. Nors tokiu vardu pavadinta kita partija, būtent ši dabar yra savivaldos merų partija. Ši sritis jai labai aktuali, todėl akivaizdu, kad Sinkevičiui būtina kuo tvirtesnė jos kontrolė.
O kalbant apie finansų ministrą, akivaizdžiai šis žmogus labai gerai galvoja apie save, bet kol kas jokios kompetencijos viešųjų finansų srityje nėra įrodęs. Vėlgi tai turbūt patogu ministrui pirmininkui. Kompetencija paprastai turi šalutinį poveikį – žmogus įgyja savo nuomonę apie tam tikrus dalykus. O kai nėra pagrindo savo nuomonei susikurti, tuomet galima būti patogiam Vyriausybės vadovo atžvilgiu.
Ar, kalbant apie keičiamus ministrus, įžvelgiate teigiamų pokyčių?
Ko gero, įdomiausias, nors ir priverstinis dėl koalicijos sudėties, variantas kompetencijos prasme yra Aplinkos ministerijoje. Naujoji ministrė turi aiškią kompetenciją aplinkosaugos srityje: šioje sferoje ji yra dirbusi Savivaldybių asociacijoje, o pastaruoju metu buvo atstovė Europos Sąjungoje. Tai nepaprastai svarbu žinant, kad netrukus vėl pirmininkausime Europos Sąjungai, todėl ši kandidatūra man atrodo teigiama.
Aišku, be kompetencijos, šis pasirinkimas taip pat yra dėl patogumo, nes didžioji ministrės karjeros dalis praėjo Savivaldybių asociacijoje. Sinkevičius ilgą laiką jai vadovavo, kitaip tariant, buvusią pavaldinę dabar perkėlė į ministerijos vadoves. Dėl to čia savarankiškumo tikriausiai irgi nebus labai daug, bet šiuo atveju bent jau akivaizdžiai žmogus turi reikiamą kompetenciją.
Paskirtasis premjeras šią savaitę Seimui pristatė XXI Vyriausybės programą. Opozicijai nerimaujant dėl programoje pasikeitusio tono Baltarusijos atžvilgiu, Sinkevičius, Kęstutis Budrys ir Prezidentūra teigia, kad principinė pozicija nekinta. Kodėl tekstas buvo pakeistas, jei pozicija nekinta?
Atrodo, kad pasilikta šiek tiek daugiau manevro laisvės. Formuluotės truputį sušvelnintos, perkilnotos į kitas vietas – tarsi esmė ir nesikeičia, bet pridėta daugiau visokių „jeigu“. Išeina, kad jeigu pavyktų viską klasifikuoti taip, jog Baltarusija nebėra grėsmė, tuomet tarsi būtų galima atšaukti sankcijas. Net ir dėl Astravo elektrinės pozicija šiek tiek sušvelnėjusi – lyg ir nebesiekiama jos uždarymo.
Šią didesnę manevro laisvę iš dalies turbūt galima sieti ir su Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija Baltarusijos atžvilgiu. Mums reikia manevruoti ir laviruoti su Jungtinėmis Valstijomis dėl jų karių buvimo Lietuvoje. Sakykime, jeigu sąlyga bus tokia, kad mainais į karius reikės įsileisti baltarusiškas trąšas, o to iš Trumpo tikrai galima tikėtis, turint omenyje jo prezidentavimo stilių ir pomėgį pašantažuoti sąjungininkus, tuomet šios formuluotės leis gerokai laisviau žiūrėti į minėtą klausimą.
Tai nėra vien nacionalinis, tai kartu ir Europos Sąjungos klausimas, nes galioja bendros Europos Sąjungos sankcijos. Tai, kad mūsų vienašališkai tos formuluotės šiek tiek sušvelnintos, yra viena, bet lieka klausimas, kaip kis Europos Sąjungos pozicija. Jeigu bendrija išlaikys vienas ar kitas sankcijas, nepriklausomai nuo to, kas įrašyta pas mus, mes irgi privalėsime jų laikytis.
Turkijos sostinėje Ankaroje dvi dienas vyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame buvo nuspręsta NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse keisti į oro gynybos. Ką tai reiškia Lietuvai?
Pats pavadinimas jau parodo didesnės grėsmės supratimą, nes geopolitinė padėtis pasikeitė gana stipriai nuo tada, kai ši misija buvo pradėta. Žodis „policija“ labiau nurodo bendros tvarkos palaikymą, o kai kalbame apie oro gynybą, tai visų pirma rodo, kad yra kažkas, nuo ko mums reikia gintis. Kitaip tariant, Rusijos grėsmė čia pripažįstama gerokai aiškiau.
Kitas dalykas susijęs su resursais. Gynyba reikalauja daugiau išteklių, daugiau žmonių ir įrangos, todėl telieka tikėtis, kad šis pokytis bus įgyvendintas. Svarbu, kad tai nebūtų tik retorinis pokytis, kad atitinkamai būtų įgyvendinti ir sąjungininkų įsipareigojimai. Juk kartais įgyvendinimo procese išlenda tas velnias, kuris slypi detalėse.
O apskritai kalbant apie NATO viršūnių susitikimus, šiais laikais turbūt pagrindinis pasiekimas yra tas, kad Europa ir Amerika galutinai nesusipyko. Susitikimuose aštrių kampų buvo daug, vėl išlindo Grenlandijos klausimas ir panašiai. Vis dėlto tai, kad aljansas po truputį juda į priekį ir nėra jokių esminių žingsnių atgal, man atrodo, dabartiniais laikais jau yra šioks toks pasiekimas.
Galiausiai antradienį Nacionalinei švietimo agentūrai paskelbus lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus, laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad ministerijos siūlymas nuleisti išlaikymo kartelę iki 25 taškų pasiteisino. Ar pridėti taškai buvo tinkamas sprendimas?
Mes galime nuleisti kartelę iki nulio balų ir tada turėsime šimto procentų išlaikymą. Na, gal ir ne visai, nes galbūt kas nors sugebėtų neišlaikyti net ir tada. Tačiau girtis geresniais rezultatais nei ankstesniais metais tik todėl, kad kartelė buvo žemesnė, man atrodo, yra apsimestinis dalykas. Aš tai matyčiau kaip tuos pačius plius dešimt balų, tik pasiektus kitomis, legalesnėmis, priemonėmis.
Užuot išlaikę aukštesnį standartą ir tada staiga magiškai ištraukę balus iš maišo, dabar tą standartą tiesiog atitinkamai sumažinome. Tai yra ekvilibristika, kuri nekeičia esmės, bet leidžia pasigirti gražesne statistika. O praktinio pokyčio čia neįmanoma turėti.
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4073.44 Eur (16%)
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaidaSąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius






