Politologas S. Spurga: net ir sunaikinus Irano karinę infrastruktūrą, tikėtina, režimas išliks

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad jo šalies karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu baigsis tik tada, kai Teheranas bus tikras, jog jis neatsinaujins.

JAV ir Izraelio vadovai žada tęsti karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Libane per dvi Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ karo savaites Izraeliui smūgiuojant žuvo 850 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešintuose komentaruose pareiškė esąs pasirengęs kitam trišalių taikos derybų dėl jau penktus metus besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą baigimo etapui, tačiau susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko turi Vašingtonas ir Maskva.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį paragino siekti taikos Artimuosiuose Rytuose, baigti karą ir atnaujinti dialogą.

Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas SAULIUS SPURGA.

Žiniasklaida pranešė, kad Pentagonas siunčia daugiau karo laivų ir karių į Artimuosius Rytus. Po smūgių Irano pareigūnai nurodė, kad naujasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei buvo sužeistas. Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai prieš Iraną bus tęsiami trečią savaitę. Kaip vertinate žiaurėjančius karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose?

Kaip ir visi, karą stebiu nerimaudamas. Jeigu kalbėtume apie Irano pareiškimus, ne šios šalies valioje pasiekti garantijas, kad Jungtinės Valstijos nepuls. Derybos nevyksta, o Jungtinės Valstijos ir Izraelis elgiasi savo nuožiūra. Žinoma, operacija nėra paprasta. Reikia atkreipti dėmesį, kad ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas yra minėjęs apie vadinamąją režimo pakeitimo idėją. Buvo raginama žmones sukilti, pasinaudoti proga ir užimti valdžią. Tačiau tai nevyksta, nes valdančiųjų pajėgos turi ginklų, yra susitelkusios, o opozicija, nors ir gausi, yra išsiblaškiusi ir neturi struktūrų.

Taip pat skaitykite:

JAV pasiuntiniai su V. Putinu aptarė realius planus, kaip užbaigti karą Ukrainoje

Belgrade surengta atminimo ceremonija mirusiam karo nusikaltėliui R. Mladičiui

V. Zelenskis: Ukraina pasiruošusi iki pirmadienio susilaikyti nuo smūgių Maskvai

Kremlius: V. Putinas nurodė trims dienoms sustabdyti smūgius Kyjivui

D. Trumpas karą su Iranu vadina smulkme Jungtinėms Amerikos Valstijoms

Vokietija prieš politinį žemės drebėjimą: ar į valdžią ateis kraštutiniai dešinieji?

D. Trumpas sako siunčiąs pasiuntinius į Maskvą ir Kyjivą su nauju planu, kaip užbaigti karą

Ministras: įtariamasis Vokietijos elektros tinklo sabotažu yra klimato aktyvistas

Irano režimo sistema skiriasi, pavyzdžiui, nuo Venesuelos, Šiaurės Korėjos ar Rusijos režimo, kur viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Jeigu to vieno žmogaus nelieka, čia daug kas gali pasikeisti. Irano atveju ką nors pakeisti būtų galima tik pašalinus visą karinį ir religinį elitą. Atrodo, šio režimo jėga yra išskaidyta ir ateina per ideologinę indoktrinaciją, įvairias struktūras, kurios yra išplitusios ne tik sostinėje, bet ir provincijoje.

Daugelis mano – jeigu nebus intervencijos ir fizinio įsiveržimo į Iraną, pavyzdžiui, jeigu Jungtinių Valstijų kariuomenė neįsiverš į jį, režimas išliks.

Atakos tęsiamos. Štai Izraelis paskelbė, kad dar tris savaites atakuos Irano taikinius. Matyt, svarbi infrastruktūra, ypač karinė, bus sunaikinta, bet tikėtina, kad režimas išliks.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei paragino blokuoti Hormuzo sąsiaurį – tai galėtų sukelti didelius naftos tiekimo sutrikimus. Kuo svarbus šis sąsiauris? Kokios jo blokados pasekmės gali laukti Jungtinių Valstijų ir Europos?

Hormuzo sąsiauris faktiškai jau yra blokuotas. Šiomis dienomis pranešta, kad buvo praleisti du Indijos tanklaiviai, o įprasta prekyba nebevyksta. Per šį sąsiaurį bent septynios turtingos valstybės eksportuoja naftą, ir net apie 20 procentų pasaulio žalios naftos plukdoma šiuo sąsiauriu. Naftos kaina pradėjo sparčiai svyruoti. Sausio mėnesį vidurkis buvo apie 60 dolerių už barelį, o dabar kaina kyla ir per 100, 120 dolerių. Padėtis yra nenuspėjama, ir tai lemia degalų kainų pakilimą. Jungtinėse Valstijose piliečiai tai gali sieti su prezidento veiksmais ir būti dėl kainų nepatenkinti.

Kiek anksčiau praėjusią savaitę Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas telefonu aptarė padėtį Ukrainoje ir Irane. JAV panaikino leidimą pirkti rusišką naftą. Jungtinių Valstijų sprendimas sušvelninti sankcijas dėl Rusijos naftos sulaukė Europos ir Ukrainos lyderių kritikos. Kaip vertinate tokį JAV žingsnį?

Donaldui Trumpui nemalonu, kad Jungtinėse Valstijose auga degalų kainos, todėl jis imasi atitinkamų veiksmų. Pagal esamus duomenis, Rusija sausį naftą pardavinėjo po 40 dolerių už barelį, o dabar turi galimybę ją pardavinėti po 100 dolerių už barelį. Rusija iš tikrųjų buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais rinkdama planuotas biudžeto pajamas, bet šiuo metu Trumpo sprendimas švelninti sankcijas yra gelbstinti žinia Rusijai ir jos ekonomikai.

Žvelgiant plačiau, šis sprendimas galbūt yra labiau simbolinis, nes naftos kaina jį priėmus nesumažėjo. Ir nesumažėjo ji, matyt, todėl, kad Rusija vis rasdavo galimybių parduoti naftą kitais būdais, nes jos poreikis pasaulyje yra labai didelis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as sakė, kad Donaldas Trumpas siekia nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą ir atkurti JAV prekybą tiek su Kyjivu, tiek su Kremliumi. Tęsiantis Rusijos smūgiams Ukrainoje, kitas taikos derybų etapas nenumatytas. Pasak Volodymyro Zelenskio, Baltųjų rūmų pareigūnai negali keliauti dėl Amerikos karo su Iranu, o Rusijos atstovai nenori lankytis Jungtinėse Valstijose. Kaip karas Artimuosiuose Rytuose veikia derybas dėl taikos Ukrainoje?

Tai, ką išdėstė Zelenskis, yra tiesa. Tačiau galime žvelgti ir kitaip: derybos, į kurias buvo dedama daug vilčių, nieko nedavė. Taikos derybos vyksta visiškai ne taip, kaip turėtų būti: jos visų pirma turėtų būti rengiamos įsigaliojus paliauboms, sėdint prie stalo ir abiem pusėms esant pasiruošus daryti tam tikras nuolaidas. O jeigu derybose dalyvauja tarpininkas – jo pozicija turėtų būti neutrali.

Šiuo metu, nepaisant reguliariai pasigirstančių viltingų Trumpo, specialaus pasiuntinio Steve’o Witkoffo, viceprezidento J. D. Vance’o ir užsienio reikalų ministro Marco Rubio žodžių, esą derybose bręsta proveržis ir pasiekta didelė pažanga, jokių rezultatų nematyti ir nėra pagrindo džiūgauti. Tai buvo daugiau politinis žaidimas vaizduojant, esą kažkas derasi, kažką bando sutarti, vis dėlto žinome, kad Putinas jokio sutarimo niekada nesiekė, todėl ir susitarti nebuvo didelių galimybių.

Be abejo, ilgas karas Ukrainoje kelia daug problemų. Visų pirma Ukraina gali nukentėti dėl to, kad karinės įrangos poreikis, ypač kalbant apie Jungtines Valstijas, yra išaugęs. Analitikai kalba, kad amerikiečiai net ir norėdami gali nebesugebėti tiekti, pavyzdžiui, oro gynybos ar kitų modernių sistemų – jos dabar reikalingos jiems patiems.

Nors JAV ir anksčiau gana pasyviai dalyvavo šiame konflikte – tik teikė žvalgybos informaciją ir leido už Europos pinigus pirkti kai kuriuos ginklus Ukrainai. Tad nemanau, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pasikeis JAV dėmesys Ukrainai. Europa, žinoma, jos neapleis ir skirs deramą pagalbą.