Prezidentūra: mokesčių didinimas uždarytas, reikia naudoti kitus biudžetą pildančius resursus

Prezidento patarėjas pareiškė, kad papildomų pajamų į valstybės biudžetą reikėtų ieškoti ne didinant mokesčius, o skubiai pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius, pirmiausia mažinant šešėlinę ekonomiką, o viena naujų priemonių galėtų būti papildomos sankcijos mokesčių vengiančiam verslui.

„Valstybėje į progresyvumą orientuota mokesčių reforma jau yra atlikta prieš kiek daugiau negu metus, didžiausios įplaukos bus gautos kitais metais į Gynybos fondą – apie pusę milijardo eurų. Tad šiandieną mokesčių klausimas yra uždarytas“, – penktadienį po prezidento susitikimo su ministrais ir institucijų atstovais sakė Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.

„Tačiau, prezidento nuomone, turime aktyviai naudoti kitus biudžeto apimtį didinančius resursus ir tai daryti operatyviai ir greitai“, – pridūrė jis.

V. Augustinavičiaus teigimu, vienas svarbiausių tokių biudžeto pajamų didinimo resursų – šešėlinės ekonomikos mažinimas. Anot jo, kasmet šalies biudžetas dėl nesurenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) praranda daugiau negu 1 mlrd. eurų.

„Prezidento nuomone, tarp sąžiningo verslo ir šešėlinės ekonomikos neturi būti pilkos zonos: arba veikia verslas skaidriai, o valstybė privalo padėti tokiam verslui sparčiau augti, arba verslas veikia slapstydamasis ir dėl to turi patirti papildomų sankcijų“, – sakė patarėjas.

Anot jo, finansų ministras Taurimas Valys susitikime penktadienį pristatė šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, kurios labiau diferencijuotų mokesčių vengiančias įmones ar įstaigas, joms galbūt nebesuteikiant tam tikrų valstybės paslaugų, kol jos vėl drausmingai mokės mokesčius.

„Jeigu toks reguliavimas atsirastų šį rudenį, tai būtų sukurtas jau naujas precedentas ir tai, galima sakyti, verstų naują kovos su šešėliu etapą mūsų valstybėje“, – teigė V. Augustinavičius.

Taip pat skaitykite:

Rusijai per Klaipėdos uostą gabenant maistinius grūdus Lietuva griežtina jų patikrą

„AirBaltic“ susitarė dėl iki 257 mln. eurų laikinojo finansavimo

Ką praranda tėvai, kurie vaiko pinigus tiesiog laiko sąskaitoje?

Nafta atpigo rinkai iš naujo įvertinus riziką dėl Irano

Finansiniai lūkesčiai Baltijos šalyse: kas penktas lietuvis teigia, kad jo finansinė situacija pagerėjo

Antrą metų ketvirtį atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų šalies regionų siekė 454 eurus

„Eurostatas“: Lietuvoje rugpjūtį fiksuota didžiausia metinė infliacija euro zonoje

Aukšta infliacija vartotojų apetito negadina

Pasak jo, kitas biudžeto didinimo resursas yra ekonomikos skatinimas: „Prezidentas orientuoja ekonominę politiką į tai, kad ji veiktų anticikliškumo pagrindais, kad ekonomika augtų, o per krizes išsilaikytų maksimaliai gerai.“

Patarėjo teigimu, toliau bus ieškoma priemonių sumažinti šešėlį ir auginti ekonomiką: „Mes turime labai daug iniciatyvų ir jų visų reikia tam, kad ekonomikos augimas būtų tvarus.“

Anot jo, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat pristatė priemones našumo didinimo, inovacijų ir viešųjų paslaugų spartinimo srityse.

E. Grikšas sakė, jog rudenį regionuose bus steigiami penki nauji „spiečiai“ – Inovacijų agentūros padaliniai, kurie skatins įmones diegti inovatyvius sprendimus, juos kurti, plėsti eksportą.

Anot jo, toliau vyksta „aktyvūs veiksmai“ dėl Lietuvos ir Lenkijos bendrosios laisvosios ekonominės zonos, rudenį planuojama steigti Visagino laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

„Jeigu norime turėti 100 milijardų ekonomiką, turime 50 milijardų daugiau eksportuoti. Tai tam turime konkrečias iniciatyvas, kaip Eksporto fondo įsteigimas (…), toliau keliauja mūsų produktyvumo skatinimo įstatymo pakeitimų projektai, kaip reinvestuojamo pelno lengvata“, – teigė ministras.