Rusijos valstybės tarnybos Konstantinopolio patriarchą vadina „antikristu“, o Baltijos šalis kaltina nacionalizmu ir neonacizmu

Artėjant Sausio 13-ajai, lietuviams svarbiai Laisvės gynėjų dienai, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos interneto portale pasirodė Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pranešimas, kuriame Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I vadinamas „antikristu su sutana“, nukreipusiu savo „juodą akį“ į Baltijos šalis, siekdamas suskaldyti stačiatikybę.

Rusofobijos kurstymu Europos šalyse apkaltintos ir britų specialiosios tarnybos, ir vietiniai „nacionalistai ir neonacistai“, besistengiantys atplėšti stačiatikius nuo Maskvos patriarchato kūno.

Kremliaus režimo ir Maskvos patriarcho Kirilo suaugimas į vieną kūną mažai ką stebina, ypač žinant, kad Maskvos patriarchatas į oficialius savo dokumentus yra įtraukęs „šventojo karo“ doktriną, pateisinančią karą Ukrainoje. Verta priminti, kad tokią doktriną jis stengėsi prastumti visos Stačiatikių Bažnyčios susirinkime Kretoje 2016‑aisiais, tačiau graikiškosios Bažnyčios tam pasipriešino.

Pranešime minimas Konstantinopolio patriarcho planas suteikti autokefalinės Bažnyčios statusą Juodkalnijos Stačiatikių Bažnyčiai, taip suduodant smūgį „ypač užsispyrusiai Serbijos Stačiatikių Bažnyčiai“. Pabaigoje cituojamas Kalno pamokslas apie netikrus pranašus: „Jie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. <…> Pagal jų vaisius juos pažinsite.“

Konstantinopolio patriarchatas reagavo dėl kaltinimų

Savo oficialiame pareiškime visuotinė patriarchija pareiškė: „Konstantinopolio Motina Bažnyčia – taip pat ir Rusijos Bažnyčios Motina – reiškia nuoširdų apgailestavimą dėl naujo Rusijos išpuolio prieš Jo Šventenybę visuotinį patriarchą Baltramiejų I, kurį šįkart inicijavo šalies valstybės tarnybos.“

Patriarchatas priminė, kad nuo 2018-ųjų, kai nusprendė suteikti Ukrainos Bažnyčiai autokefalinį statusą, jis nuosekliai susilaikė nuo atsako į daugybę panašių išpuolių, kilusių tiek iš Rusijos bažnytinių, tiek iš politinių sluoksnių. „Motina Bažnyčia vengė komentuoti nesuskaičiuojamus panašius išpuolius… ir tą patį daro ir šiandien“, – pabrėžiama pareiškime.

Baigdamas savo atsakymą visuotinis patriarchatas teigia: „Fantazijos scenarijai, melagingos naujienos, įžeidimai ir visokios propagandininkų sugalvotos informacijos nesustabdo visuotinio patriarchato nuo tolesnio savo tarnystės ir ekumeninės misijos vykdymo.“

Taip pat skaitykite:

Į Juodkrantę sugrįžta 150 metų menanti bažnyčios taurė

Neseniai ordinuotas evangelikų liuteronų kunigas T. Norgilas: Bažnyčia turi būti namai, o ne vieta, kurioje reikia susikaustyti

Nuo pogrindžio pamaldų iki Narnijos pasaulio: kodėl vaikams reikia krikščioniškų vasaros stovyklų?

25 metai, kaip pripažinti valstybės: Lietuvos baptistų bendruomenės pokyčiai

Leonas XIV priėmė Konstantinopolio patriarchato delegaciją

Ekspertai kalba apie radikalėjantį islamą. Koks Lietuvos kelias?

Kada Vilniuje iškils lietuvių raštijos pradininkams skirtas paminklas?

Konstantinopoliui pavaldžių Lietuvos ortodoksų vadovu išrinktas kunigas Panaretas Psaravtis

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pozicija: „Nepritariame įžeidiems pasisakymams“

Maskvos patriarchatui priklausanti Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, save vadinanti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, į dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimus, kaip vertina Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos portale publikuotą užsienio žvalgybos pranešimą, atsakė glaustai, daugiau dėmesio skirdama Sausio 13-osios įvykių minėjimui.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos atsakymas: „Šiandien, 2026 m. sausio 13 d., Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia pagerbia ir meldžiasi už žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus, lietuvių tautą, Lietuvos Respublikos valdžią ir kariuomenę.

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus aukojo Dieviškąją liturgiją Vilniuje, Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kur specialiai meldėsi už Lietuvą ir prašė amžinojo atilsio žuvusiems Lietuvos laisvės kovotojams.

Pamaldos, skirtos Gedulo ir vilties dienai, vyko visose šalies stačiatikių šventovėse. Dvasininkai ir parapijiečiai nuolatos maldingai atmena Lietuvos didvyrius, paaukojusius savo gyvybę už Tėvynės laisvę. Vilniaus Ženklo šventovėje (Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš Dangaus“ cerkvėje – aut. past.) tą dieną į šventovės vidurį atnešama atminimo lentelė su žuvusiųjų vardais. Tarp jų – Titas Masiulis, kuris maždaug prieš dešimt valandų iki savo didvyriškos žūties lankėsi šioje stačiatikių šventovėje, kalbėjosi su klebonu protojerėjumi Petru Miuleriu ir atvirai pasakė apie nuojautą, kad netrukus teks paaukoti gyvybę dėl Tėvynės ir Lietuvos laisvės, ir prašė melstis už jį.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia aktyviai ir tiesiogiai dalyvavo šalies nepriklausomybės atkūrimo įvykiuose. Tuometinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas metropolitas Chrizostomas ir kiti dvasininkai atvirai parėmė lietuvių tautos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, ryžtingai pasmerkė sovietinės valdžios prievartą bei ragino karius nevykdyti nusikalstamų įsakymų.

Už savo indėlį ginant Lietuvos laisvę metropolitas Chrizostomas buvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia – antra pagal tikinčiųjų skaičių tradicinė religinė bendruomenė Lietuvoje; mes nuolatos pasisakome už taiką, santarvę ir visuomenės vienybę, būdami neatskiriama Lietuvos visuomenės dalis. Mums taip pat svarbi taika tarp konfesijų, mes esame prieš bet kokios formos religinius karus. Mes nepritariame įžeidiems pasisakymams apie bet kuriuos Bažnyčios hierarchus, nepriklausomai nuo to, ar sutinkame su jų pasisakymais ir veiksmais. Problemos, kilusios tarp Bažnyčių, turi būti sprendžiamos kanoniškai ir visų stačiatikių dialogo keliu.“

Kunigas G. J. Sungaila: Rusijos valdžia perima Bažnyčios retoriką

Konstantinopolio egzarchato kunigas GINTARAS JURGIS SUNGAILA, paklaustas, kaip vertina tokį neįprastą pasaulietinių Rusijos institucijų susidomėjimą Ortodoksų Bažnyčių reikalais, sako, kad toks pareiškimas rodo Rusijos Bažnyčios ir valstybės susiliejimą.

„Maskvos patriarchas Kirilas ir kiti dvasininkai bei sinodinių institucijų darbuotojai kalbėjo valdžios temomis, teisindami Rusijos politiką ir karą Ukrainoje, tad matėme, kaip Bažnyčia perima retoriką. O šis pareiškimas atskleidžia, kad ir valdžia perima Bažnyčios retoriką. Buvo išsakyti teologiniai teiginiai – neva patriarchas yra antikristas, neva Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ortodoksai, pavaldūs Konstantinopolio patriarchatui, yra antikristo sekėjai, neonaciai.

Aišku, lieka atviras klausimas, kodėl pasirinktas būtent šis laikas, kodėl būtent dabar, bet sąžiningi krikščionys negali tylėti matydami Bažnyčios politizavimą ir Rusijos valdžios kišimąsi į religinius klausimus. Ta retorika, išsakyta pranešime, nėra nauja. Naujas yra nebent kategoriškas vertinimas Jo Šventenybės patriarcho Baltramiejaus I atžvilgiu, tvirtinant, kad jame įsikūnijęs antikristas“, – teigia kunigas G. J. Sungaila.

Pranešime Baltijos šalys minimos kaip neonacistinės – taip dar prieš karą žmonės buvo kurstomi Ukrainoje, tvirtinant, kad autokefalinė, nepriklausanti Maskvai Bažnyčia yra netikra, kad tokios Bažnyčios kūrimas yra antikristo planas. Prieš plataus masto agresiją Vladimiras Putinas sakė, kad ta operacija bus skirta denacifikacijai.

„Kalbėdama apie dialogą dėl taikos Rusija jau įtraukia Bažnyčios Ukrainoje klausimą, – atkreipia dėmesį kunigas G. J. Sungaila. – Rusija oficialiai pabrėžia krikščionių persekiojimą Ukrainoje. Aišku, kalbama apie Maskvos patriarchatui priklausančius krikščionis, tik reikėtų priminti, kad kai kurie jų vyskupai yra nuteisti už žvalgybinę veiklą Rusijos Federacijos naudai, taip pat tarp jų yra daug prisidėjusių prie „rusų pasaulio“ propagandos. Dėl tokių politinių priežasčių Ukrainos valdžia imasi priemonių prieš Maskvos patriarchato struktūras savo šalyje, o Rusija tai pateikia kaip persekiojimą.“

Kunigas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos stačiatikių arkivyskupija tų religinių teiginių patriarcho Baltramiejus I atžvilgiu – neva jis yra antikristas, o jo patriarchatui priklausančios Bažnyčios yra netikros, marionetinės – nekomentuoja, nutyli, ir neaišku, ar tai yra tylus pritarimas, ar Rusijos baimė, nes didelė dalis čionykštės Maskvos patriarchato struktūros dvasininkų, tarp jų ir pats vadovas, yra Rusijos piliečiai.

Man kaip Lietuvos piliečiui tai kelia nerimą, nes mes žinome tą retoriką ginti nacių persekiojamus savo tautiečius, bendratikius. Iš Maskvos patriarchato televizijos kanalo „Spas“ taip pat skamba Bažnyčios tarnautojų pareiškimai, raginantys ginti netgi Lietuvoje persekiojamus krikščionis.

„Rusijos valdžiai išsakant konkrečius religinius teiginius, Bažnyčia galėtų savo tikintiesiems juos pakomentuoti ar paneigti, – pabrėžia pašnekovas. – Deja, paneigimo nėra, bijoma konkrečiai įvardinti, kad Rusijos valdžios institucijos stačiatikių patriarchą Baltramiejų I pavadino antikristu. Maskvos patriarchato bažnyčiose Lietuvoje meldžiamasi už neva persekiojamą Bažnyčią Ukrainoje, už neva persekiojamus krikščionis Estijoje – turimi omenyje tie Maskvos patriarchato krikščionys, kuriuos Rusijos valdžia ir patriarchas Kirilas įvardija kaip persekiojamus.

Man kaip Lietuvos piliečiui tai kelia nerimą, nes mes žinome tą retoriką ginti nacių persekiojamus savo tautiečius, bendratikius. Iš Maskvos patriarchato televizijos kanalo „Spas“ taip pat skamba Bažnyčios tarnautojų pareiškimai, raginantys ginti netgi Lietuvoje persekiojamus krikščionis. Pavyzdžiui, Aleksandras Ščipkovas, Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo ryšių su visuomene ir žiniasklaida pirmininko pavaduotojas, tvirtina: „Rusai už Rusijos Federacijos ribų – ne kokia nors diaspora, bet mūsų rusų pasaulio dalis. […] Jeigu kažkur rusus žudo, engia, persekioja, Rusija privalo juos ginti. Tai daroma ir dabar. Šiuo metu Vilniuje kuriamas kažkoks pseudoegzarchatas. Negi manote, kad ten mūsų Šventosios Dvasios vienuolyną paliks ramybėje? Ne, viską naikins. Labai svarbus punktas yra ginti Rusijos Stačiatikių Bažnyčią. Stačiatikybei yra paskelbtas karas visame pasaulyje.“

Šie žodžiai nuskambėjo prieš porą metų Maskvos patriarchato televizijos kanale „Spas“.“

LR užsienio reikalų ministerija: „Tai dar viena Kremliaus propagandos grimasa“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas įvertinti minėtą Rusijos Federacijos tarnybų pranešimą. Gavome tokį atsakymą: „Užsienio reikalų ministerija nesiima komentuoti šio akivaizdžiai absurdiško Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbto teksto, kurį sukurpė Rusijos žvalgyba. Tai dar viena Kremliaus propagandos grimasa, kurios tikslas – sėti nesantaiką ir religinę neapykantą Lietuvoje ir kitose šalyse.“

***

Stačiatikių misionieriai Lietuvoje minimi X–XII amžių rašytiniuose šaltiniuose. XIII amžiuje Lietuvoje jau buvo ortodoksų šventųjų, XIV amžiuje sukurta pirmoji nuolatinė Lietuvos stačiatikių bažnytinė struktūra – Lietuvos metropolija. Pirmoji Ortodoksų Bažnyčia, kuri čia kūrėsi ir gyvavo, buvo didelė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos visuomenės dalis. Ši Bažnyčia priklausė Konstantinopolio patriarchatui, joje buvo kanonizuotas arkidiakonas Nikiforas, turėjęs Konstantinopolio patriarcho egzarcho titulą.

Konstantinopolio patriarchatui priklausančios Bažnyčios gyvavimas baigėsi Rusijos valstybei užkariaujant vis daugiau rytinių Abiejų Tautų Respublikos žemių. XVII amžiuje įvyko Konstantinopolio patriarchatui priklausančios Bažnyčios aneksija – ji buvo prijungta prie Maskvos patriarchato. Konstantinopolio patriarchatas šio prijungimo niekada nepripažino, vadino jį nekanoniniu. Tokia padėtis gyvavo iki 2023-iųjų – tuo metu trylika pasauliečių organizacijų ir septyni dvasininkai kreipėsi į Konstantinopolio patriarchą dėl jo patriarchato atkūrimo Lietuvoje. 2023-iaisiais mūsų šalyje apsilankęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I jį atkūrė, įsteigdamas Lietuvos egzarchatą.

Susiję:

Rasa Baškienė

10 min

Kun. G. J. Sungaila: koncepcija apie „teisingą karą“ yra įtraukta į Rusijos Bažnyčios oficialius dokumentus

Rasa Baškienė

12 min

Kunigas V. Mockus: per Maskvos patriarchatui priklausančią Bažnyčią ateina V. Putino ir patriarcho Kirilo ideologija

Rita Bagdonaitė

10 min

Kunigas V. Mockus: mes, Lietuvos broliai krikščionys, išlaikėme gerojo samariečio egzaminą

Saulena Žiugždaitė

8 min

Konstantinopolio patriarchato kunigas V. Mockus: kurti bendruomenę nuo nulio – sunki ir įkvepianti užduotis