S. Spurga apie Rusijos panaudotą raketą „Orešnik“: tai desperacija, o ne karinė strategija

Praėjusią savaitę virš Baltijos šalių oro erdvių buvo fiksuoti dronai. Nurodoma, kad incidentus lemia Rusijos karas prieš Ukrainą.

Rusija sekmadienio rytą Kyjive surengė masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką, žuvo keturi žmonės, pranešė valdžios institucijos. Šie duomenys paskelbti po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje.

Pranešta, kad sekmadienį JAV derybose su Iranu pasiektas susitarimas, kuriuo norima užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir nutraukti Irano vykdomą Hormuzo sąsiaurio blokadą.

Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas dr. SAULIUS SPURGA.

Praėjusią savaitę Latvijos, Estijos ir Lietuvos oro erdvėje buvo fiksuoti dronai. Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen teigimu, už dronų paleidimą visišką atsakomybę turi prisiimti Rusija ir Baltarusija. Kaip vertinate Baltijos šalių pasirengimą ir Europos valstybių reakciją į šalių erdvę vis pažeidžiančius dronus?

Situacija yra gana sudėtinga, nes ji netikėta, nors teoriškai tai buvo galima numatyti. Be abejo, Baltijos valstybės ruošiasi – diegia sistemas, galinčias aptikti dronus ir juos numušti, tačiau niekas nevyksta taip greitai. Pavyzdžiui, šį pavasarį Estija perskirstė gynybai skirtas lėšas – iš kitų pirkimų pusė milijardo eurų buvo nukreipta būtent gynybai nuo dronų. Tą patį daro ir kitos Baltijos valstybės.

Žinoma, grėsmę buvo galima numatyti, tačiau reikalingų priemonių diegimas vėluoja. Visuomenė pagrįstai reikalauja, kad gynyba ir stebėjimas būtų įgyvendinami kur kas veiksmingiau.

Taip pat skaitykite:

L. Kojala apie Vašingtono atstovų vizitus Maskvoje ir Kyjive: taikos proveržį stabdo Kremliaus sienos

Vokietijos kancleris sako esąs sukrėstas dėl pralaimėjimo rinkimuose, bet žada tęsti reformas

Kremlius sako neatmetąs trišalių derybų su JAV ir Ukraina galimybės

Po pergalės regioniniuose rinkimuose AfD pareiškė, kad F. Merzas yra našta Vokietijai

G. Jeglinskas apie kraštutinių dešiniųjų laimėjimą Vokietijoje: tradicinėms partijoms signalas, kad žmonės nori pokyčių

Ekonomistas: beveik neabejotina, kad ECB padidins bazinę palūkanų normą iki 2,5 proc.

Pirmosios užsienio šalių politikų reakcijos į AfD pergalę Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje

JAV prezidentas D. Trumpas telefonu kalbėsis su V. Putinu ir V. Zelenskiu

Kalbant apie atsaką, galima paminėti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimą, kuriuo buvo išreikštas solidarumas su Baltijos valstybėmis ir įvardyti kaltininkai – Rusija bei Baltarusija. Belieka tikėtis, kad yra ir planų, numatančių, kaip elgtis agresijos atveju.

O agresija, tikėtina, gali vykti pasitelkiant ne tankus ar pėstininkus, ne taip, kaip buvo bijota po Krymo okupacijos, kai kalbėta apie žaliuosius žmogeliukus. Šiuo atveju labai tikėtina, kad gali būti naudojamos dronų atakos, kurios keltų klausimą, kaip jas traktuoti – ar jau kaip tikrą grėsmę, ataką ir įsiveržimą, ar tik kaip bandymą testuoti atsparumą ir trikdyti reakciją?

Manau, dar yra laiko apie tai pagalvoti.

Kremlius susiklosčiusią situaciją dėl įskridusių į Baltijos šalis dronų naudoja propagandai. Kiek šioms valstybėms pavojingi ir keliantys grėsmę Rusijos kaltinimai, neva jos leidžia naudoti savo oro erdvę Rusijai pulti?

Šie kaltinimai Rusijos atstovo buvo išsakyti aukščiausiu lygiu – Jungtinių Tautų tribūnoje, ir tai iškart pasigavo propagandistai. Žinoma, visais lygiais tai buvo paneigta.

Deja, Rusija vis labiau tolsta nuo realybės. Vladimiras Putinas nesilanko regionuose, bijo Irano ar Venesuelos lyderių likimo ir slapstosi. Todėl svarstyti, ar konkretus kaltinimas yra grėsmingas, ar ne, yra beprasmiška, nes Rusija gali paskelbti bet ką ir pati tuo patikėti. Todėl teisingiausia būtų ruoštis viskam, suprantant, kad ši mūsų kaimynė yra mažų mažiausiai neatsakinga, o logika ir argumentai kalbantis su ja nebegalioja.

Rusija Kyjive surengė masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką, kai prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje. Taip pat Rusija paleido vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, galinčią nešti branduolinį užtaisą. Ką reiškia suintensyvėjusios rusų atakos ir grasinimai?

To buvo galima tikėtis, ypač po sėkmingo Ukrainos dronų antpuolio. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Putinas nurodė surengti atsakomąjį smūgį. Todėl tikėtina, kad tai ir yra tas atsakas.

Jei karas užsitęsia ir vis labiau sekina, smūgiai į abi puses darosi vis grėsmingesni ir didesni. Abi pusės naudoja tai, ką turi. Rusija, nebeturėdama galimybių pulti taip, kaip anksčiau, ir net prarasdama teritorijas, renkasi tokius veiksmus. Tai desperacija, neturinti jokios realios karinės reikšmės. Tai tiesiog karo nusikaltimai.

Šiuo metu tokia grėsmė išlieka, tačiau, kaip teigia užsienio žiniasklaida, ekspertai ir šaltiniai, Rusija yra aiškiai įspėta, ką jai reikštų branduolinio ginklo panaudojimas.

Kalbant apie branduolinę grėsmę, tikėtina, kad pavojingiausias etapas jau praėjo – tuo metu, kai karo pradžioje Ukraina vykdė kontrpuolimą ir atsiėmė nemažą dalį teritorijų. Tada užsienio žvalgybos buvo įvardijusios, kad branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė padidėjo nuo penkių iki penkiasdešimties procentų.

Šiuo metu tokia grėsmė išlieka, tačiau, kaip teigia užsienio žiniasklaida, ekspertai ir šaltiniai, Rusija yra aiškiai įspėta, ką jai reikštų branduolinio ginklo panaudojimas. Beje, net ir lokalus jo panaudojimas rusams nesuteiktų jokio esminio pranašumo. Jei toks ginklas būtų panaudotas konkrečioje teritorijoje, tai nepakeistų karo eigos – galbūt būtų sunaikintas tam tikras objektas ar gyvenvietė, tačiau fronte tai nieko nenulemtų.

Tačiau pasekmės būtų milžiniškos. Manau, atsakas būtų ne tik iš Vakarų, bet ir iš Kinijos, kuri, regis, taip pat yra nubrėžusi Putinui tam tikrą raudoną liniją. Todėl šiuo metu net ir tokie pareiškimai kaip Dmitrijaus Medvedevo apie apokalipsės raitelius ar branduolinio ginklo panaudojimą nebeatrodo tokie įtikinami.

Praėjus savaitei po Donaldo Trumpo vizito Kinijoje, Xi Jinpingą aplankė ir Vladimiras Putinas. Kaip vertinate Rusijos ir Kinijos lyderių susitikimą? Ar čia galime matyti kylantį Kinijos autoritetą, kai šalyje su vizitu lankosi pasaulio lyderiai?

Deja, toks vaizdas tikrai galėjo susidaryti tiems, kurie stebėjo vaizdus telefonų ir televizorių ekranuose. Būtent taip ir atrodė – pas galingą lyderį atvyksta kiti du lyderiai kažko prašyti, tartis. Beje, ir Trumpas atrodė visiškai nepanašus į save. Jis buvo įstatytas į savotiškus kiniško ritualo spąstus ir susidūrė su labai gerai pasiruošusiu prezidentu – Xi Jinpingas buvo išanalizavęs Trumpo psichologiją taip, kaip Šarūnas Jasikevičius išanalizuoja priešininkų komandų stiprybes ir silpnybes.

Xi Jinpingas turėjo argumentuotą atsaką į kiekvieną galimą Trumpo pasisakymą. Jis davė tam tikrus pažadus, pavyzdžiui, pirkti „Boeing“ lėktuvus, žemės ūkio produkciją, jautieną ir vištieną. Tačiau iš esmės visa tai, ką Trumpas kalbėjo rinkimų kampanijos metu ir kuo ją grindė – kad Kinija apiplėšinėja Jungtines Valstijas, kad dėl kinų amerikiečiai netenka darbo vietų, kad kinai sukčiauja ir vagia technologijas, o galiausiai buvo ir kaltinimai dėl narkotikų patekimo į JAV, tarifų ir muitų karas, – baigėsi be rezultatų. Dabar jau Trumpas tvirtina, kad abiejų valstybių santykiai ir ateitis yra fantastiški.

Kalbant apie Putino apsilankymą – akivaizdu, kad tai buvo visiškai nuo Kinijos priklausomo vasalo vizitas. Šiuo metu Rusija visais požiūriais absoliučiai priklauso nuo Kinijos. Jeigu ši nusisuktų nuo Rusijos, tuomet, kaip mėgsta sakyti Trumpas, per vieną dieną baigtųsi ir karas, ir visa kita. Rusija pati negalėtų pasigaminti nei parako, nei dronų, nei sviedinių, negautų technikos naujovių.

Kinija tai puikiai mato ir elgiasi labai solidžiai. Vienas svarbiausių šio vizito tikslų – tai rodė ir Putino delegacijos sudėtis, buvo pasirašyti susitarimą dėl magistralinio dujotiekio iš Sibiro per Mongoliją. Tačiau Kinija reikalauja, kad dujų kaina būtų tokia pat, kokia Rusija dujas parduoda savo vidaus vartotojams. Kitaip tariant, tai Rusijai būtų visiškai nepelninga.

„Gazprom“ šiuo metu yra gana sudėtingoje padėtyje, todėl Putinas labai tikėjosi, kad ši sutartis bus pasirašyta. Tačiau taip neįvyko. Galiausiai Putinas, net nesurengęs baigiamosios spaudos konferencijos, turėjo išvykti iš Kinijos beveik nieko nepešęs. Nors buvo pasirašyta apie 40 susitarimų, ekspertų vertinimu, dauguma jų yra formalūs ir neturintys reikšmingesnių rezultatų.

Vykstančiose derybose tarp JAV ir Irano siekiama susitarti dėl karo pabaigos, Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikina, kad Jungtinės Valstijos yra arti pagrindų susitarimo su Teheranu ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Kaip vertinate JAV siekius nutraukti karą?

Naujausiuose pranešimuose teigiama, kad susitarimas jau beveik pasiektas – bent jau taip sako amerikiečių pusė. Tačiau situacija išlieka sudėtinga, ir ją galima vertinti įvairiai.

Visų pirma reikia suprasti, kad kol kas kalbama tik apie tam tikrą memorandumą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Tam pritaria ir Iranas, nes kalbama ir apie įšaldytų lėšų atlaisvinimą bei sankcijų švelninimą. Kita vertus, nėra to, kas svarbiausia Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms – aiškaus Irano branduolinės programos apribojimo ir susitarimo dėl sukauptų branduolinių medžiagų išgabenimo į užsienį.

Derybose tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nedalyvauja Izraelis. Tai galima vertinti ir kaip tam tikrą smūgį Benjaminui Netanyahu, kuris turi savo tikslų Irano atžvilgiu.

Kitas svarbus aspektas – derybose tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nedalyvauja Izraelis. Tai galima vertinti ir kaip tam tikrą smūgį Benjaminui Netanyahu, kuris turi savo tikslų Irano atžvilgiu. Kol kas atrodo, kad Izraelis vis tiek sieks savo tikslų ir nenutrauks karo Libane. O Iranui svarbu, kad net ir šiame memorandume dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo būtų numatytas karo sustabdymas Libane.

Jeigu tikėtume tuo, kas dabar skelbiama, atrodo gana keista, kad už Hormuzo sąsiaurio atvėrimą Iranui būtų atšaldomos valstybinės lėšos ir švelninamos sankcijos. Tai neatrodo įspūdingai iš Amerikos pusės, nes pats sąsiauris faktiškai visą laiką buvo atviras, nepaisant sankcijų.

Naujasis Vengrijos premjeras Péteris Magyaras leidosi į pirmą užsienio vizitą, aplankė Lenkiją ir Austriją. Kaip vertinate šiuos vizitus?

Vizitai yra labai svarbūs ir praėjo džiaugsmingai, net su tam tikra euforija. Kelionės metu Magyaras dar sykį pakartojo, kad yra geras šių valstybių kaimynas, kad nori atnaujinti santykius ir kad bendradarbiavimas vyks Europos Sąjungos kontekste.

Vizitas Lenkijoje buvo ilgas ir šiltas. Magyaras lankėsi Krokuvoje, net susitiko su buvusiu prezidentu Lechu Wałęsa. Tai iš tikrųjų buvo labai šiltas gerų partnerių susitikimas.

Žinoma, valstybės buvo susidūrusios ir su tam tikrais konkrečiais nesutarimais, nes buvęs Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pabėgo būtent į Vengriją. Ten jam buvo suteiktas prieglobstis, nors jis buvo persekiojamas teismų, dėl to kilo konfliktas. Tačiau, suprantama, Ziobro jau suvokė, iš kur pučia vėjas, ir, kaip pranešama, pasitraukė toliau. Tai buvo konkretus ir rimtas nesutarimų su Lenkija židinys.

Vis dėlto labiausiai šalis skyrė požiūris į Ukrainą. Šis klausimas taip pat buvo paliestas. Buvo pranešta, kad bus atnaujintas vadinamasis Višegrado valstybių formatas. Tai senas kaimyninių ir bendradarbiaujančių valstybių susitikimų formatas, kuriame dalyvauja Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Taip pat per vizitą Vienoje Magyaras sakė, kad per kitą formatą, kuriame dalyvauja Slovakija, Čekija ir Vengrija, į šį regioninio bendradarbiavimo tinklą bus mėginama pakviesti ir Austriją. Austriją Vengrijos premjeras aplankė todėl, kad vengrams ši šalis yra tradiciškai ir istoriškai artima, abi valstybės turi bendrą istoriją ir daug sąlyčio taškų.