Šalyje dėl audros paskelbus ekstremalią situaciją, merai skirtingai mato jos atšaukimą savivaldoje

Praėjusią savaitę Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl prieš dvi savaites praūžusios audros, merai nevienodai vertina jos atšaukimą savivaldybių lygiu.

Kazlų Rūda pranešė ketvirtadienį atšaukusi savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, tuo metu dalis merų BNS nurodė, kad šios teisinės padėties atšaukti neketinama, dalis – kad ji automatiškai nustojo galioti įvedus valstybinę ekstremaliąją situaciją.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta BNS sakė, kad iš esmės savivaldybių ekstremaliosios situacijos nebegalioja Vyriausybei priėmus sprendimą dėl valstybinio režimo.

„Jeigu valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbiama dėl tų pačių priežasčių, savivaldybės lygio ekstremali situacija nustoja galioti“, – sakė jis.

Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos taip pat buvo paskelbtos Anykščių, Biržų, Telšių, Ignalinos, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose.

Pasak Kazlų Rūdos, sprendimas atšaukti ekstremalią situaciją priimtas įvertinus, kad pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui sumažėjo, o situacijai valdyti taikytų papildomų priemonių poreikis iš esmės išnyko.

Pabrėžiama, jog savivaldybėje tebėra pavienių elektros tiekimo sutrikimų, tačiau jų mastas nebesudaro pagrindo tęsti ekstremaliosios situacijos.

Taip pat skaitykite:

L. Savickas: šildymo sezonui ruošiamės iš anksto, PVM lengvatos grąžinimas nesvarstomas

Prezidento patarėjas: situacija dėl likusių be elektros gyventojų yra kritinė

R. Kaunas: visuotinis šaukimas turi būti diegiamas įvertinus kariuomenės galimybes

Kauno rajono savivaldybė pradėjo tyrimą dėl dviejų darbuotojų, susijusių su Raudondvario dvaro istorija

J. Olekas kritiškai vertina FIBA sprendimą: Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nereikėtų įsileisti į varžybas

I. Skuodienė: stiprinant seksualinio smurto prevenciją rengiami mokymai specialistams mokyklose

L. Matjošaitytė sako negavusi nė vieno euro iš „Nemuno aušros“ už konsultacijas

Prezidentas: kritika švietimo ministrei nereiškia, kad reikia ją pašalinti iš pareigų

Taip pat pažymėta, kad atšaukus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, padarinių šalinimas ir likusių sutrikimų sprendimas, esant poreikiui, bus tęsiamas įprastomis teisės aktuose nustatytomis procedūromis.

Kupiškio, Biržų rajonuose savivaldybių ekstremaliosios situacijos atšauktos

Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas BNS penktadienį nurodė, kad „viskas pasibaigę, nėra ekstremalios situacijos“.

„Centrinei valdžiai paskelbus ekstremaliąją situaciją, mūsų automatiškai nustojo galioti pagal įstatymą. Mes nebekeliame naujai, nes vakar vakare gavau žinią, kad visi mūsų gyventojai turi elektrą, tai nėra prasmės daugiau ką nors kelti“, – sakė jis.

Mero duomenimis, savivaldybė yra gavusi šešis prašymus atlyginti su audra susijusią žalą.

„Prašymai dar plaukia, kiekvieną dieną gauname daugiau, (…) skaičiuojame žalą, kiek mums visa tai kainuos. (…) Mūsų apraše numatyta (kompensacija – BNS) ūkinių ir gyvenamųjų pastatų tvarkymui. Yra keletas nukentėjusių stipriai, kai medžiai tiesiog virsdami perkirto namus, gal du tokie atvejai yra“, – sakė A. Raslanas.

„Kitur yra apgadinimų, sužalojimų. Kol kas dar negavome (prašymų – BNS) dėl kapų, nes dvi kapavietės buvo gerokai nuniokotos, tai dar laukiame. Manau, kokį mėnesį žmonės pamažu neš ir ta žala bus skaičiuojama“, – pažymėjo jis.

„Valstybė pasirinko kitas kryptis, mes nekompensuojame to, ką valstybė dengia. Mes pasiryžę žmonėms padėti susitvarkyti nekilnojamąjį turtą“, – pridūrė Kupiškio rajono meras.

Biržų savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, paskirta savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadove, taip pat teigė, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, savivaldybės lygio režimas nustojo galioti.

„Jis nustojo galioti automatiškai, kadangi paskelbta aukštesnio lygio ekstremalioji situacija, bet mes formaliai susitvarkėme, atšaukėme savo potvarkiu“, – sakė ji.

„Kol kas apie žalas iš gyventojų girdime, bet prašymų turime tik tris. Du iš mero rezervo ir vienas iš materialinės pašalpos, socialinės krypties. Dar laukiame daugiau prašymų ir svarstysime“, – pažymėjo savivaldybės administracijos direktorė.

Jos turimais trečiadienio duomenimis, komunalinių paslaugų teikimas savivaldybėje atkurtas, „nebent dar yra pavienių sutrikimų, apie kuriuos savivaldybė neinformuota“.

Biržų meras Kęstutis Knizikevičius patikslino, kad elektros tiekimas rajone buvo atkurtas savaitės pradžioje, vandentiekio sutrikimai išspręsti dar anksčiau, taip pat pašalinti visi ant elektros linijų nuvirtę medžiai.

„Praeitą penktadienį, jeigu turėjome iš kariuomenės porą ekipažų, kurie padėjo ESO (Energijos skirstymo operatoriui – BNS) tvarkytis prie linijų su nuvirtusiais medžiais, tai šią savaitę jau jų pagalbos nebereikėjo“, – sakė jis.

Anykščių, Mažeikių, Ignalinos rajonai atšaukti neketina

Tuo metu Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis BNS sakė, kad savivaldybė ekstremaliosios situacijos kol kas atšaukti neketina, nes beveik 500 vartotojų vis dar neturi elektros.

„Ne, dar neplanuojame atšaukti, beveik 500 vartotojų dar be elektros energijos, negali jie ir pasinaudoti bet kokiomis paslaugomis, iškviesti tarnybų ir panašiai“, – teigė meras.

Anot jo, savivaldybė toliau vertina audros padarytą žalą ūkininkams, o artėjantys stipresni vėjo gūsiai gali sukelti naujų problemų.

Meras taip pat pabrėžė, jog ekstremaliosios situacijos režimas leidžia savivaldybei pasitelkti valstybės institucijų pajėgas ir naudoti turimus resursus likviduojant audros padarinius.

„Kol yra valstybinės reikšmės ekstremalioji situacija ir ji neatšaukta, tai mes net neketiname“, – pridūrė K. Tubis.

Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė BNS tvirtino, kad galiojant valstybinei ekstremaliajai situacijai, atšaukti savivaldybės lygio režimą nebus svarstoma.

„Ne taip viskas vyksta, – sakė ji, paklausta, ar savivaldybė svarstys atšaukti savo sprendimą. – Kai jau valstybė paskelbė, savivaldybės įeina į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.“

„Kol kas nebuvo (panaudotos mero rezervo lėšos – BNS), nes yra vertinamos paraiškos, tikrinami pasėlių žemės plotai, dėl kurių kreipėsi ūkininkai, ir tebevyksta procedūriniai dalykai“, – pažymėjo R. Matulaitienė.

Jos duomenimis, savivaldybė yra gavusi apie 30 prašymų iš ūkininkų atlyginti Mažeikių rajone audros padarytą žalą.

„Kol komisija dirba, kol važinėja po rajoną ir vertina žemės sklypus, dar neturime galutinio (žalos – BNS) skaičiaus“, – nurodė merė.

Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis antrino, kad savivaldybė kol kas ekstremaliosios situacijos atšaukti neketina, tačiau sprendimas priklausys nuo tolesnės situacijos.

„Kai pasikeis aplinkybės, tada atšauksime, dabar kol kas viskas dinamiškai keičiasi, situacija gerėja“, – sakė L. Ragaišis.

Jo teigimu, daugiausia problemų kyla atkuriant elektros tiekimą pavieniams, nuošalesniems vartotojams.

Telšių rajonas ekstremaliosios situacijos atšaukimą svarstys kitą savaitę

Savo ruožtu Telšių rajono meras Tomas Katkus BNS sakė, jog ekstremaliosios situacijos nutraukimas bus vertinamas kitą savaitę, tačiau savivaldybėje vis dar yra daug liūties padarinių.

„Kitą savaitę kaip tik darome posėdį (…) ir tą situaciją apžvelgsime, nes dabar ūkininkai siunčia visas padarytas žalas, tai mūsų Kaimo plėtros skyrius vertina, važiuoja į vietą, rašo protokolus, kiek yra sunaikinta konkrečiai visokių grūdinių kultūrų, o ūkininkai tikrai nemažai siunčia“, – teigė jis.

T. Katkus pažymėjo, kad dėl elektros tiekimo Telšių rajone situacija jau stabilizuota, elektros tiekimas buvo atkurtas savaitės pradžioje.

„Mes skelbėme (ekstremaliąją situaciją – BNS) būtent dėl liūčių padarytos žalos. Per audrą iš esmės pas mus kažkiek medžių nuvirto, bet reikšmingos žalos nepadarė“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė valstybinę ekstremaliąją situaciją po rugpjūčio 22-ąją siautusios audros paskelbė dėl labai smarkaus vėjo ir lietaus padarinių.

Per šią audrą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.

Elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų, penktadienį elektros vis dar neturėjo apie 2,5 tūkst. vartotojų. Šalies vadovai kritikavo ESO dėl nepakankamo tiekimo atstatymo tempo.

Taip pat buvo padaryta didelė žala pasėliams, daugiausia Vakarų Lietuvoje.