Autizmo spektro sutrikimai

Autizmas

Autizmo spektro sutrikimas, daugelio vis dar vadinamas tiesiog autizmu, apverčia šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Tačiau šiandieninė medicina ir išsamios žinios apie šį sutrikimą leidžia tiek vaikui, tiek tėvams gyventi kiek įmanoma kokybiškiau. O ką mes žinome apie autizmą?

Autizmas – liga?

Autizmą nagrinėja daug specialistų, todėl galime pasidžiaugti, jog šiandien turime tikrai daug informacijos apie šį sutrikimą, o informacija labai svarbi tikslingam gydymui bei siekiui suteikti vaikui maksimaliai kokybišką gyvenimą.

Anot vieno iš šio sutrikimo specialistų, autizmas nėra liga – tai svarbu suvokti. Ligos turi aprašytus simptomus, o autizmo simptomai yra labai įvairūs ir kiekvienam vaikui pasireiškia skirtingi. Todėl jis traktuojamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, daugiausia susijęs su vaiko elgesio vystymosi, kalbos sulėtėjimu bei nepakankamais socialiniais įgūdžiais.

Kokius sunkumus sukelia šis sutrikimas?

Jau minėjime, jog dažniausiai autizmas paliečia žmogaus kalbą, elgseną, bendravimą su kitais.

  • Komunikacija ir kalba. Galimas keistas kalbėjimo tonas, tam tikrų frazių kartojimas. Neretai autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės sunkiai geba išreikšti savo poreikius. Jie tikrai gali nesuprasti humoro, perkeltinės reikšmės frazių, taip pat ir sudėtingų sakinių, greitos kalbos. Dar vienas aspektas tas, jog autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės labai dažnai kur kas geriau suvokia tai, kas pavaizduota, nei tai, kas sakoma. Tiesa, nemaža dalis nekalba visai, o naudoja tik gestus ir pan.
  • Socialiniai įgūdžiai. Autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims paprastai yra sunku susirasti draugų, užmegzti pažintis, pokalbį. Bendraujant su tokiu žmogumi neretam gali pasirodyti, kad jis nesiklauso.
  • Jutimo organai ir jų funkcijos. Klausa, rega, skonis, uoslė, lytėjimas – tai kasdien naudojami jutimo organai. Autizmo spektro sutrikimas gali juos arba itin paaštrinti, arba, atvirkščiai, labai nuslopinti. Štai kodėl šį sutrikimą turinčius asmenis gali erzinti, kelti diskomfortą labai ryškios spalvos, kvapai, garsai. Tas diskomfortas kartais gali pasiekti tokį lygį, kai sukelia panikos, baimės priepuolį ar itin stiprų skausmą. Dar vienas aspektas – dažnai kalbama apie komforto zonas, asmeninę erdvę. Tai štai, autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo gali arba vengti artimo kontakto, prisilietimų, arba kaip tik nejausti ribos, pokalbio metu būti labai arti pašnekovo ir pan.
  • Tam tikri kartojami judesiai. Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys neretai išsiskiria ir jiems būdingais kartojamais judesiais, kurie yra pagalba siekiant nurimti, išvengti baimės priepuolio, susikoncentruoti. Prie dažniausių judesių galime priskirti tam tikrų frazių arba garsų kartojimą, lingavimą, niūniavimą, plojimą rankomis ir pan.
  • Rutina ir jos poreikis. Staigūs pokyčiai autizmo spektro sutrikimą turinčius žmones gali lengvai išmušti iš pusiausvyros, tad jiems labai svarbi dienotvarkė, jos laikymasis ir rutininis pasikartojimas.

Kodėl atsiranda autizmas?

Pirmiausia tai reikia pastebėti, jog nepaisant to, kad šiam sutrikimui medicinoje skiriama daug dėmesio, tačiau tikslios jo priežastys iki šiol nėra išaiškintos. Teigiama, jog nemažai yra veiksnių, galinčių paskatinti autizmo formavimąsi. Tačiau, anot specialistų, kertinė sutrikimo vystymosi priežastis yra ta, jog nėštumo metu vaisiaus smegenys vystosi kitaip. Įtakos tam gali turėti genetiniai veiksniai. Yra nuomonių, jo tai lemti gali net ir aplinka, supanti besilaukiančią moterį. Pavyzdžiui, didesnė rizika yra gimti vaikui su šiuo sutrikimu, jei mama nėštumo metu turi kontaktą su tokiomis medžiagomis kaip pesticidai, gyvsidabris ir pan. Prie riziką didinančių veiksnių priskiriamas ir didelis amžiaus skirtumas tarp vaiko tėvų. Tai rodo, jog nėštumo planavimas ir visas laikotarpis yra nepaprastai reikšmingi, tad turi būti pagrįsti atsakomybe bei moters dėmesiu savo sveikatai ir aplinkai.