
Vaiko autizmo diagnozė: ką tai reiškia tėvų gyvenimui
Su kokiais sunkumais susiduria autistiškus vaikus auginantys tėvai ir kaip jiems padėti?
Autizmo spektro sutrikimas, daugelio vis dar vadinamas tiesiog autizmu, apverčia šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Tačiau šiandieninė medicina ir išsamios žinios apie šį sutrikimą leidžia tiek vaikui, tiek tėvams gyventi kiek įmanoma kokybiškiau. O ką mes žinome apie autizmą?
Su kokiais sunkumais susiduria autistiškus vaikus auginantys tėvai ir kaip jiems padėti?
Pasaulį užvaldžiusios medicininės pažiūros neturėtų redukuoti autistiško vaiko į prastesnio vaiko būvį.
Išvedus vaiką į lauką atsiveria visas pasaulis – mokyk jį pažinti spalvas, pasakok apie metų laikus, apie žmones, mokyk empatijos.
Sunkią intelekto negalią turintys jaunuoliai, baigę socialinių įgūdžių klases, toliau mokytis neturi galimybės.
„Man patinka kurti santykius su vaiku, matyti, kaip jis keičiasi. Jaučiu, kad tai – mano tikrasis pašaukimas“, – pabrėžia Austėja.
Išties daugumai autistiškų vaikų gali būti sunku laukti pirmiausia dėl to, kad dažnai jie nesupranta arba sunkiai supranta laiko sąvoką.
Diagnozė yra visiškai nesvarbi.
Filme „Nenušienauta pieva“ kalbama ne apie sunkumus, bet apie pasiekimus. Ne apie nepakankamumą, bet apie galimybių atskleidimą.
Autizmą nagrinėja daug specialistų, todėl galime pasidžiaugti, jog šiandien turime tikrai daug informacijos apie šį sutrikimą, o informacija labai svarbi tikslingam gydymui bei siekiui suteikti vaikui maksimaliai kokybišką gyvenimą.
Anot vieno iš šio sutrikimo specialistų, autizmas nėra liga – tai svarbu suvokti. Ligos turi aprašytus simptomus, o autizmo simptomai yra labai įvairūs ir kiekvienam vaikui pasireiškia skirtingi. Todėl jis traktuojamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, daugiausia susijęs su vaiko elgesio vystymosi, kalbos sulėtėjimu bei nepakankamais socialiniais įgūdžiais.
Jau minėjime, jog dažniausiai autizmas paliečia žmogaus kalbą, elgseną, bendravimą su kitais.
Pirmiausia tai reikia pastebėti, jog nepaisant to, kad šiam sutrikimui medicinoje skiriama daug dėmesio, tačiau tikslios jo priežastys iki šiol nėra išaiškintos. Teigiama, jog nemažai yra veiksnių, galinčių paskatinti autizmo formavimąsi. Tačiau, anot specialistų, kertinė sutrikimo vystymosi priežastis yra ta, jog nėštumo metu vaisiaus smegenys vystosi kitaip. Įtakos tam gali turėti genetiniai veiksniai. Yra nuomonių, jo tai lemti gali net ir aplinka, supanti besilaukiančią moterį. Pavyzdžiui, didesnė rizika yra gimti vaikui su šiuo sutrikimu, jei mama nėštumo metu turi kontaktą su tokiomis medžiagomis kaip pesticidai, gyvsidabris ir pan. Prie riziką didinančių veiksnių priskiriamas ir didelis amžiaus skirtumas tarp vaiko tėvų. Tai rodo, jog nėštumo planavimas ir visas laikotarpis yra nepaprastai reikšmingi, tad turi būti pagrįsti atsakomybe bei moters dėmesiu savo sveikatai ir aplinkai.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!