Šventųjų bendravimo neišmatuojama platybė – Trejybės dovana gyviesiems ir mirusiems
Nors šventųjų bendravimas gali atrodyti abstrakti sąvoka, jis yra kaip nuostabus Bažnyčios paslapties paaiškinimas.
Fiodoras Dostojevskis – vienas svarbiausių rusų literatūros klasikų, giliai nagrinėjęs žmogaus sielos, tikėjimo, laisvės ir kaltės temas. Jo romanai – tai dvasinio ieškojimo keliai, kuriuose susiduria šventumas ir nuodėmė, abejonė ir viltis. Dostojevskio kūryboje dažnai keliami klausimai apie Dievą, kančią ir žmogaus atsakomybę už pasaulį. Bernardinai.lt kontekste jis pristatomas kaip rašytojas, kurio tekstai ne tik literatūra, bet ir teologinis apmąstymas – kvietimas pažvelgti į žmogų ir tikėjimą be iliuzijų, bet su viltimi.
Nors šventųjų bendravimas gali atrodyti abstrakti sąvoka, jis yra kaip nuostabus Bažnyčios paslapties paaiškinimas.
„Jeigu įsivaizduosime save kaip rusų valdinius, tada, aišku, imperializmo pėdsakas mums visada bus skausmingas“, – sako profesorius.
Menas yra autentiško grožio skelbimas, o gyvenimas yra jo liudijimas.
Su žurnaliste ir knygų leidėja Jūrate Micevičiūte kalbamės apie pirmąjį Europoje informacinį karą, vykusį tarp protestantų ir katalikų.
Kanonine Ortodoksų Bažnyčios prasme jurodivas nėra beprotis. Tokiu jis tik apsimeta, t. y. vaidina spektaklį.
Mėgindamas sukurti kiek įmanoma harmoningesnį spektaklį apie kažką svarbaus, tarsi renku aplink save į šukes pažirusį pasaulį.
Kalnai sulaužytų iečių pirštu prikišamai rodo, kad teisingumas yra svarbiausia mūsų laikų tema.
Dviejų skirtingų Rusijos kultūros srovių kuriamą įtampą knygoje „Natašos šokis“ aprašo britų istorikas Orlando Figesas.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!