Laiškai iš kaimo

Baravykai pirmiausia pradėjo dygti ūksminguose šlaituose po lazdynų krūmais, paskui išėjo ir į sausų pušynų drūtumėles.

Rupūžė – nuostabiai ramiai tūnanti tylenė – visada kuo rimčiausiai spoksanti ir kas jai reikalinga stebinti.

Išdžiuvo ir Meškos šikna, šalia Marcinkonių, bet miestiečius ji žavi savo spalvomis, garsais ir svaiginamai migdančiu gailių kvapu.

Kaip svarbu pajusti ne tik augmenijos vešėjimo pabaigą per Rasas, bet ir pavasarinio prisikėlimo pagreitį!

„Vis labiau ima dominti natūrali obelų hibridizacija. Norisi aktyviau pasekti, kur šis procesas krypsta“, – rašo H. Gudavičius.

Pasakojimai Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.