Lietuvių kalbos normos – tai nustatytos taisyklės, kurios apibrėžia, kaip vartoti lietuvių kalbą taisyklingai: tartį, rašybą, gramatiką, skyrybą ir žodyną. Šios normos padeda visiems aiškiai susikalbėti, saugo kalbos vientisumą ir kultūrinį paveldą. Jos nuolat atnaujinamos, atsižvelgiant į kalbos kaitą ir vartoseną. Bernardinai.lt kontekste lietuvių kalbos normos pristatomos kaip bendras susitarimas – priemonė kalbėti aiškiai, atsakingai ir su pagarba kalbai bei skaitytojui.
Su valstybinės kalbos inspektoriumi Audriumi Valotka – apie išmoktas praėjusios kadencijos pamokas.
Kalbininkas Antanas Smetona teigia, kad kalbos sistema turėtų būti lingvistų, o ne politikų kompetencija.
Į spalio 25–26 dienomis Vilniuje vyksiantį festivalį „Open books“ atvyks svečių iš užsienio, žadančių intriguojančių diskusijų ir įkvėpimų.
Lietuvių kalba, išlaikydama archajinės kalbos ypatumus, drauge atitinka ir modernios kalbos pagrindą, nes nėra visiškai sumoderninta.
Pasaulinio garso pianistė pristato autobiografiją „Gimusi po fortepijonu“.
Radijo ir TV kalbą tiriantys mokslininkai teigia, kad per keletą dešimtmečių viešoji kalba pasidarė neformalesnė ir įvairesnė.
M. Liuteris prisipažįsta, jog, versdamas Penkiaknygę, siekė, kad Mozė kalbėtų kaip vokietis ir niekas net neįtartų jį buvus žydu!
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!