
Laiškai iš kaimo. Dar laukiam pumpurų lietaus
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Šešėliai tuoj ilgės, vėl turėsi laikytis, kantriai laikytis, kad mažoji savaitė neužgožtų didžiosios...
Kitas tyliai pridūrė: „Iš Odesos, kur karas.“ Ten pavasario ir dvasios atgimimas apšaudomas. Ir žydėjimas apšaudomas.
Gal Putino pradėtos „specialios operacijos“ įvykiai – tai ne mūsų Žemėje sukurtas scenarijus, gal viskam vadovauja ufonautai?
Kaip XXI a. vienu „specialios operacijos“ įsakymu taip klaikiai suniekintas Europos žmonių tikėjimas Amžinuoju šviesos pavasariu?
Žemė yra gyva, ir viskas, kas iš jos atsiranda, taip pat yra gyvas. Todėl ir nusipelno pagarbos.
Ir vis dėlto šio pavasario gamta mums nelabai palanki. Blindės žydėjo, o nedūzgė aplink jas bitės, nes visą tą laiką lijo arba dulksnojo.
Gegužė ir birželis dosnūs bundančia gamta, paukščių čiulbesiu, šiluma ir visa puokšte gražių švenčių!