Kuo mums svarbūs kenotafai – antkapiniai paminklai tiems, kurių palaidojimo vieta nėra žinoma?
Kenotafo, kaip valstybės objekto, reikšmė ypač išaugo 1990 metais, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
Vilma Akmenytė-Ruzgienė - istorikė, istorijos mokslų daktarė, 1918-1940 metų Lietuvos istorijos žinovė ir parlamentarizmo istorijos profesionalė.
Kenotafo, kaip valstybės objekto, reikšmė ypač išaugo 1990 metais, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
Šiandien Seimo atidarymo ceremonijos neatsiejamos nuo Vilniaus, tačiau tarpukariu jos vyko Kaune.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ kviečia iš arčiau susipažinti su prezidento inauguracijų tradicijomis tarpukariu ir mūsų dienomis.
Paskaita vyks istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17 val.
Dabartinėse sutartyse bei susitarimuose Bažnyčios ir valstybės santykiai apibrėžti kaip autonomiški, jos veikia viena šalia kitos.
Daugiausia dėmesio knygoje skiriama Jokūbo Šerno veiklai Lietuvos Valstybės Taryboje, bet apžvelgiami ir verslo projektai, religinė veikla.
Kai Lietuvos užsienio reikalų ministras stebėjo ceremoniją Vestminsterio abatijoje, virš Europos tvenkėsi Antrojo pasaulinio karo debesys.
Verta plačiau panagrinėti santykį tarp politinės istorijos ir parlamentinių pastatų architektūros.
Už juos publikavome daugiau kaip 120 autorinių straipsnių ir virš 600 trumpesnių tekstų.
Per mėnesį Bernardinai.lt išlaikymas kainuoja apie 2o tūkst. eurų. Prisidėkite!