Žurnalas „Šiaurietiški atsivėrimai“

Mintys, skaitant poezijos rinktinę „Vilniaus heteroglosija“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020 m.).

Apie šiaurietiško Lietuvos krašto literatų, kuriems buvo lemta būti šalia poeto, likimą.

Jam vėrėsi garbingiausios miesto durys, o jo paties durys buvo mielai varstomos miesto elito, kuriam imponavo šis lietuvis ir jo turtai.

„Nereikia Krivicko paminklo Pasvaly, ir Biržuos nereikia; reikia, kad bibliotekose būtų jo knygų“, – ragina V. Gasiliūnas.

Jau nuo vaikystės Niurkonių koplyčia, dvaro bokštas, Kapoto kalnas kėlė pagarbą ir didelį susidomėjimą.

„Tapyba turi veikti žmogų emociškai, iš vidaus“, – atsako V. Viningas, paklaustas, ar jam rūpi nūdienos aktualijos.

Poeto E. Matuzevičiaus biografijos „Mes esam Šiaurės krašto...“ pavadinimas taikliai atskleidžia glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme.