Dainius Dikšaitis. Aukštojo mokslo sistema neskatina elgtis sąžiningai

Vakar Seime vykusioje konferencijoje „Akademinis sąžiningumas ir aukštojo mokslo vertė Lietuvoje“ pristatytas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliktas aukštųjų mokyklų akademinio sąžiningumo tyrimas. 

„Bernardinai.lt“ kalbėjosi su LSS prezidentu Dainiumi Dikšaičiu, kuris papasakojo apie svarbiausias tyrimo išvadas, išdėstė, kokių priemonių imsis patys studentai, ko jie tikisi iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų.

Paskelbėte apibendrintus studentų apklausos apie sąžiningumą duomenis. Tikriausiai turite daug duomenų, daug apibendrinimų ir išvadų. Norėtųsi paklausti: ką manote esant svarbiausia tyrimo išvada? Kas Jums aktualiausia?

Kaip šiandien pastebėjo komentatoriai, aktualiausia yra tai, kad studentai niekuo nesiskiria nuo likusios visuomenės dalies: ta erdvė, iš kurios studentai ateina, – mokykla ir šeima – iš principo suformuoja individą. O patekę į aukštojo mokslo aplinką, studentai neturi polinkio ar priežasčių elgtis kitaip, nes akademinė aplinka nepaskatina ir nemotyvuoja studentų elgtis kitaip, nei studentai buvo įpratę.

Be to, tyrimas rodo, kad dauguma studentų supranta, kad elgiasi blogai, tačiau tai jų elgesio nekeičia – jie vis vien elgiasi blogai. Tai lygiai taip pat liudija apie studentų prisitaikymą prie aplinkos, prie vyraujančios kultūros ir elgesio aukštojoje mokykloje normų.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad didelė dalis respondentų yra linkę elgtis nesąžiningai, tačiau taip dar kol kas nesielgia. Jei per metus–kitus sistema nesikeis, jei aukštųjų mokyklų bendruomenės, Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė, studentų savivalda neras būdų, kaip formuoti sąžiningo elgesio normas, tai tas neišreikštas ir nerealizuotas polinkis elgtis nesąžiningai,  tikriausiai bus realizuotas. Tokiu atveju akademinio sąžiningumo indeksas vis prastės.

Kas, Jūsų nuomone, turėtų prisiimti atsakomybę už padėties keitimą? Kas turėtų dėti daugiau pastangų, skatinant sąžiningą studentų elgesį universitete?

Jei sakyčiau, kad atsakinga šeima, pokyčių tikriausiai tektų laukti 10–15 metų, o tiek laiko mes neturime. Jei imčiau kaltinti visuomenę ar jos kultūrą, tai vėlgi nieko nereikštų: LSS per maža organizacija, kad visuomenę pakeistų.

Taip pat skaitykite:

Triukas ore Rapolui atėmė dalį kojos: trauma atvedė į paralimpines žaidynes

Vejos priežiūra vasarą: ką svarbu žinoti per karščius?

Kaip pasiruošti bulvių kasimui, kad derliaus nuėmimas būtų lengvesnis?

Paskola automobiliui ar lizingas: kaip pasirinkti tinkamą finansavimą?

Etiketo žinovas A. Lydeka: kaitra kiek pakoreguoja mūsų aprangą, tačiau jos kodo – ne

Dažniausios klaidos renkantis patalynę

Saulės baterija ir elektros tinklas: kaip jie veikia kartu?

Kiemo dangų priežiūra vasarą: kaip atnaujinti paviršius?

LSS mato, kad yra daug spragų, yra vietų, į kurias atkreipus dėmesį situacija tikriausiai pradėtų keistis. Pradėti galima nuo Mokslo ir studijų įstatyme esančios nuostatos dėl aukštųjų mokyklų iniciatyvos skatinti studijų kokybę aukštosios mokyklos viduje. Ta nuostata, mano nuomone, turėtų apimti ir akademinį sąžiningumą.

Kitas geras darbas – kuo greičiau paskirti akademinių etikos ir procedūrų kontrolierių, kurio per trejus aukštojo mokslo pertvarkos metus taip ir nesulaukėme.

Trečias geras darbas būtų, jei aukštosios mokyklos, tvirtindamos įvairias studijų tvarkas, ne tik bendradarbiautų su studentais, bet ir turėtų drąsos nusistatyti tam tikrą kokybės kartelę, kurios neatitinkantys studentai būtų šalinami iš aukštųjų mokyklų ar bent jau kaip nors skatinami pasitempti.

Dar vienas dalykas – etikos kodeksai. Visi jais giriasi, tačiau niekas nepasako, kaip jie veikia ar kaip jie taikomi. Giriamasi ir plagiato aptikimo sistemomis, tačiau niekas neaiškina, kaip tos sistemos taikomos ir kokie jų rezultatai. Reikia pradėti taikyti jau ir dabar egzistuojančias priemones.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorius Juozas Augutis akcentavo, kad reikia peržiūrėti ir mokslo rezultatų vertinimo sistemą. Kalbant paprasčiau, dabartinė aukštųjų mokyklų finansavimo už mokslo rezultatus sistema skatina sukčiauti.

Noriu pasakyti, kad kai bus sukurta sistema, skatinanti elgtis sąžiningai, tada žmonės pradės elgtis sąžiningiau. Jei skatinamas sukčiavimas, tai žmonės elgiasi kaip paskatinti.

Ar patys studentai negali tapti sąmoningesni, suprasti, kad galbūt nesąžiningas elgesys nenaudingas ir jiems patiems?

Studentai yra labai sąmoningi. Kai aplinka ir sistema bus tokios, kad sąmoningam studentui bus naudinga elgtis sąžiningai, kai jis gaus iš to naudos, kai niekas nesityčios iš jo sąžiningumo, nevadins to naivumu, tai studentas ir pradės elgtis sąžiningai.

Noriu pridurti, kad studentai sukčiaudami jaučiasi negerai. Nusirašinėjimai ar kitos nesąžiningo elgesio formos verčia juos jaustis kaltais, jie patiria diskomfortą, jaučia frustraciją. Iš to galime spręsti, kad situacija dar valdoma, tik reikia imtis atitinkamų priemonių, nes pavienės pastangos rezultatų neduos.

Kurios tyrimo išvados Jus nustebino?

Nustebino tai, kad net ir mokėjimo už mokslą būdas nieko nereiškia. Anksčiau girdėdavome teiginių, kad studentai, mokantys už mokslą iš savo kišenės, yra sąžiningi, motyvuoti, labiau susirūpinę savo studijų kokybe, norintys gero išsilavinimo. Pasirodo, jog tai yra oro burbulas: ir mokantieji už mokslą, ir nemokantieji sukčiauja panašiai.

Ką rengiatės daryti patys?

Ateinančius metus norime paskelbti akademinio sąžiningumo metais. Esame pasirengę rimtai dirbti su studentais, rengti socialines akcijas, projektus.

Norime, kad prie to prisidėtų ir aukštųjų mokyklų vadovybės bei Švietimo ir mokslo ministerija. Reikia pertvarkų, kurios padėtų spręsti šias nesąžiningumo problemas: reikia keisti mokslo rezultatų vertinimo tvarką, vidines universitetų kokybės užtikrinimo sistemas, pagaliau išrinkti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Dirbsime su įvairiomis institucijomis bei organizacijomis. Iki Seimo rinkimų tikimės turėti konkretų priemonių, kurios paskatintų Lietuvos aukštojo mokslo erdvę tapti nepalankią ir netolerantišką sukčiavimui, planą.

Tyrimas parodė, kiek studentai yra sąžiningi, kiek linkę sukčiauti dabar. Tačiau, kaip teko girdėti pristatyme, tai – tik dabartinę situaciją parodantis ir apibūdinantis tyrimas. Norint iš jo gauti daugiau naudos, reikėtų tyrimą kartoti kasmet. Ar rengiatės tai daryti?

Norime ne tik atlikti tą patį tyrimą, bet ir jį praplėsti, papildyti magistrantų bei doktorantų, netgi dėstytojų ir administracijos klausimynais. Tačiau viskas priklauso ne tik nuo mūsų noro, bet ir nuo finansavimo. Jei nesulauksime paramos iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Europos struktūrinių fondų, gali būti, kad vien tik savo jėgomis to padaryti nesugebėsime.

Tokio tyrimo reikia, tuo esame tikri, tai patvirtino ir akademinės bendruomenės, ir valdžios atstovai. Taigi darysime viską, kad tyrimas būtų atliktas vėl ir kad jis padėtų aukštosioms mokykloms, valstybinėms institucijoms įsivertinti bei stebėti, kaip pasiteisina vieni ar kiti priimti sprendimai.