Prieš pradedant kalbėti apie Lietuvos žydų (litvakų) dalyvavimą sportiniame sąjūdyje, pirmiausia reikia pažvelgti į atsikūrusios Lietuvos politinę ir ekonominę-socialinę padėtį. Iki 1920 m. ir vėliau vyko kovos su išorės bei vidaus priešais, ūkis po okupacijos ir karų suirutės buvo nualintas. Reikėjo įtvirtinti valstybingumą, pripažinimą Europos ir kitų valstybių tarpe, kurti nacionalinę ekonomiką, švietimą, mokslą.

Visuomenės kultūros daigus ugdė įvairios savišvietos draugijos, organizacijos, jų tarpe ir religinės bei atskiros asmenybės, sugrįžusios iš užsienio.

Tik įkūrus pirmas sporto organizacijas žmonės pradėjo suprasti, kad bėgiojimas, plaukimas, buvimas sportuojant gryname ore yra ne tik pramoga, bet ir sveikatą stiprinanti priemonė.

Pirmoji Lietuvos sporto organizacija buvo Lietuvos Sporto sąjunga (LSS), įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune. 1920 m. rugsėjo 15 d. S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P.Olekos, K.Dineikos ir kt. iniciatyva įkurta Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS).

1922 m. kovo 22 d. buvo įsteigta Lietuvos Sporto lyga (LSL), aukščiausias Lietuvos sporto organas, koordinavęs visą Lietuvos sportinį gyvenimą, o tų metų gegužės 2d. K. Dineikos ir J. Ereto įsteigta Lietuvos gimnastikos sporto federacija (LGSF).

1925 m. pabaigoje LGSF turėjo 2 180 narių, veikė apie 80 skyrių. Svarbiausi jos klubai Kaune buvo „Alkis“, „Achilas“, „Gražina“, „Živilė“, „Žaibas“, „Vaidotas“ ir kt.

Kai kurie sporto klubai Lietuvoje, pavyzdžiui, LFLS, jau savo gyvavimo pradžioje nebuvo grynai lietuviška sporto organizacija, nes joje buvo ir baltarusių, lenkų, vokiečių, žydų. Vėliau jų sumažėjo, nes, kuriantis Lietuvoje tautinių mažumų sporto organizacijoms, jie perėjo į savo tautybių klubus.

ASk sportininkai, centre lektorius L. Mirskis.

Kalbant apie litvakų dalyvavimą Lietuvos Sąjūdyje, reikėtų paminėti dar carinės santvarkos laikų faktą, aprašytą 1912 m. laikraščio „Viltis“ 31 numeryje būtent, kad „pirklys Vulfas Leivandas gavo leidimą leisti gazetą. Šis laikraštis būsiąs skirtas sporto ir teatro reikalams. Iki mūsų dienų neišliko šio laikraščio.“

Litvakai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai su kitų tautybių atstovais gyvenančiais Lietuvoje. Lietuvoje žydai sudarė apie dešimtadalį (8,3 %) visų gyventojų, o atskiruose miestuose, kaip Kaune, Jonavoje ir kitur net 20-30 %. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai klubų Nepriklausomoje Lietuvoje turėjo įkūrę ir žydai. Tai “Juspo”, “Hapoel”, “Bar Kochba”, “Jehuda”, “Krat”, “Haboach”, “Hagibor”, “Olimp” ir kt. Aktyviausias buvo – “Makabi” sporto klubas įsteigtas 1920 m. spalio 19 d., todėl apie jį plačiau.

Iš pradžių klubas pavadintas – Gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”, o nuo 1923 m. kovo 17 d. Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”. “Makabi” – pasaulinė žydų kūno kultūros draugija, įkurta 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi – nacionalinis žydų didvyris- sukilėlių, kariavusių prieš graikų – romėnų pavergimą ir už judėjų tikėjimą vadas. “Makabi” buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia narių ir klubų turėjusi visų tautinių mažumų sporto organizacija, kuri nemažai pasitarnavo ir Lietuvos sportui. Be šio klubo, Kaune ir Klaipėdoje veikė “Bar Kochba” Kaune jis atskilo nuo “Makabi”, vėliau vėl įsiliejo į jį. Klaipėdoje “Bar Kochba” veikė nepriklausomai nuo Kauno. Klubas kultivavo ledo ritulį, krepšinį ir lengvąją atletiką.

Lietuvos vyrų rinktinė Pasaulio pirmenybių dalyvė, 1939 m. Iš kairės Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, V. Variakojis, E. Nikolskis.

Be šių klubų Lietuvoje veikė ir “Žydų atletikos klubas” (ŽAK). Klubas įsteigtas 1926 m. Veikė Kaune ir Šiauliuose. 1927 m. už priešvalstybinę veiklą uždarytas. Reikėtų pažymėti ir “Makabi” sporto klubo Šiaulių skyrių. Jam įkurti ir organizuotam sporto Sąjūdžiui Šiauliuose impulsą davė 1921 m. birželio 23 d. S. Šapyro ir M. Šico miesto viceburmistro S. Petukausko, gydytojo A. Varblunsko entuziazmas ir meilė sportui.

Šiaulių pramoninkas Chaimas Frankelis įkūrė sporto klubą, paskyrė 2 ha žemės sklypą sporto aikštelėms įrengti. Taip pat įsteigė įvairias taures ir prizus, dažnai rengė įvairius sporto vakarus. Kauno tabako fabriko savininkas Chaimas Zivas taip pat steigdavo prizus sporto varžyboms. Perspektyviausi ir žymiausi Lietuvos žydų sportininkai – stalo tenisininkai, dviratininkai, boksininkai, šachmatininkai, futbolininkai dalyvavo Lietuvos čempionatuose, Pabaltijo šalių varžybose, tarpvalstybinėse rungtynėse su Estijos, Latvijos, Švedijos Čekijos, Vokietijos, Austrijos, Vengrijos ir kitų valstybių sportininkais.

Štai “Makabi” narys, dviratininkas Isakas Anolikas Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtyje dalyvavo 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse (distancijos dėl dviračio gedimo nebaigė).

1925 m. Lietuvos čempionate 10 km. lenktynėse pavieniu startu plente Isakas Anolikas iškovojo pirmąją vietą (17,05,0).

Michailas Duškesas – daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas.

1926 m. Lietuvos čempionate 70 km komandinėse lenktynėse “Makabi” komanda (T. Murnikas, I. Anolikas, M. Landmanas) iškovojo I-ąją vietą (2 val. 38 min.32,0 sek.), o 10 km. lenktynėse pavieniu startu I. Anolikas “Makabi” iškovojo I-ąją vietą (17.55,0).

Lietuvos stalo teniso pradininkai – “Makabi” sporto klubo sportininkai. 1927 m. kovo 12-13 d. Kaune įvyko pirmosios stalo teniso pirmenybės, kuriose O. Gurvičiūtė ir J. Šimensas pirmieji tapo Lietuvos čempionais. 1929 m. Budapešte (Vengrija) Lietuvos stalo teniso rinktinė – A. Lifšicas, A. Armonas, broliai Chaimas ir Josifas Šimensai – debiutavo pasaulio pirmenybėse. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas. Pralaimėjusi visus susitikimus Lietuvos rinktinė liko paskutinė. Nepasisekė ir 1930 m. Berlyne vykusiose pasaulio pirmenybėse. Sėkmingesnis buvo 1931 m. pasaulio čempionatas Budapešte (Vengrija): Lietuvos atstovai – M. Glikhmanas, S. Vikindas, Ch. Šimensas – 5:4 įveikė Italijos rinktinę ir iš 11-os komandų užėmė 10 –ą vietą. 1932 m. pasaulio čempionate Prahoje Lietuvos rinktinei atstovavo Vl. Dzindziliauskas, M. Glikhmanas, J. Remeikis ir Ch. Šimensas tarp 10-ies komandų užėmė 9-ąją vietą. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinės sudėtyje žaidė Z. Beišteinas , M. Nomensas, O. Gurvičaitė ir J. Lifčicaitė. 1933m. O. Gurvičaitė tapo ir Makabiados tarptautinio stalo teniso turnyro Prahoje nugalėtoja. 1938 m. kovo 26 –27 d. Kaune vyko Pabaltijo stalo teniso turnyras. Lietuvos rinktinė – V. Variakojis, E. Nikolskis, Chaimas Duškesas – tapo Pabaltijo čempionais. Ypač atkaklus susitikimas vyko su Latvijos rinktine. Net 4-ių valandų susitikime, lemiamoje kovoje Chaimas Duškesas laimėjo prieš A. Ošinį. 1939 m.kovo 6-12 d. Kaire vykusiose pasaulio stalo teniso pirmenybėse sėkmingai žaidė Lietuvos vyrų rinktinė – Chaimas Duškesas, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis ir Vilius Variakojis, kurie iškovojo 4-ąją vietą tarp vienuolikos komandų. Vykdami į pirmenybes stalo tenisininkai Tel Avive dar sužaidė draugiškas krepšinio rungtynes su vietos “Makabi” komanda ir ją nugalėjo 44:39.

Pasižymėjo ir sporto klubo “Makabi” boksininkai. Štai 1926-27m. Lietuvos bokso čempionate N. Vaineris iškovojo pirmąsias vietas (sv. kat. iki 61,2 kg.) 1927 m. ”Makabi” klubo sportininkai Lietuvos čempionate buvo antri.

Boksininkas J. Jolkas.

1935 m. Lietuvos čempionate D. Birgeris iškovojo čempiono vardą (sv. kat. iki 72,6 kg.). 1934-1940 m. laikotarpiu boksininkas J. Jolkas (sv. kat. –66,7,kg) iškovojo 3 pirmąsias ir du kartus antrąsias vietas. Tarptautinėse varžybose (su Latvijos ir Estijos) sportininkais Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo V. Variakojis, J. Jolkas, D. Birgeris.

Lengvoji atletika paprastai vadinama sporto karaliene. Tai sporto šaka, kuri pasižymi sporto rungčių įvairumu. Žiūrovai, stadione stebėdami varžybas, patiria daug teigiamų emocijų. Šios sporto šakos Lietuvos rekordininku 1931 m. tapo sporto klubo “Bar Kochba” atstovas S. Rozenbergas (110m.l/b), o 1932m. Lietuvos rekordininku 200 m. bėgime tapo “Makabi” narys M. Libermanas. 1937-1938 m. (60 ir 100 m) bėgime pasižymėjo “Makabi” sportininkas M. Peisas.

1929 m. Kaune vykusioje SELL studentų vasaros olimpiadoje Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo lengvaatlečiai M. Gelermanas ir M. Libermanas. Plaukimo takeliuose pasižymėjo Klaipėdos “Bar Kochba”nariai. 1936-1937 m. Lietuvos rekordininke tapo Javčicaitė (50 m.nugara), o 1936 m. 3x50 komandinėje estafetėje nugalėjo “Bar Kochba” moterų komanda-Landen, Jaušicaitė, V. Benjaminaitė. Pirmieji šachmatų būreliai Lietuvoje kūrėsi mūsų šaliai dar esant carinės Rusijos glėbyje. 1930 m. Lietuvos šachmatų sąjunga buvo priimta į tarptautinę federaciją (FIDE), gaudama teisę dalyvauti pasaulinėse olimpiadose.

Štai tais pačiais metais Hamburge (Olandija) vykusioje olimpiadoje Lietuvos rinktinė L. Abromavičius, Z. Kolodnas, A. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis tarp 18-os komandų užėmė 14-ąją vietą. Neblogai pasirodyta 1937 m. Stokholme vykusioje olimpiadoje, kur Lietuvos rinktinė (L. Abramavičius, M. Luchis, V.Mikėnas, Povilas Vaitonis, Isakas Vistaneckis) tarp 19-os komandų užėmė 7-ąją vietą.

Dviratininkas Isakas Anolikas.

1931 m. Pabaltijo turnyre Klaipėdoje čempionu tapo Isakas Vistaneckis. Reikia pažymėti, kad minėtas šachmatininkas kartu su V.Mikėnu buvo vieni iš geriausių nepriklausomoje ir vėliau sovietinėje Lietuvoje. Lietuvoje buvo populiarūs ir pretendentų turnyrai kurie vykdavo 1931-1938 m. Kaune. Turnyruose pasižymėjo A. Machtas, V.Mikėnas, Isakas Vistaneckis, Pranas Vaitonis.

“Makabi” futbolininkai aktyviai dalyvavo ir Lietuvos futbolo pirmenybėse. 1922 –1932 m. Lietuvos futbolo komandos buvo suskirstytos į tris apygardas-Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Kauno ir Šiaulių apygardose žaidė “Makabi” futbolininkai. 1926 m. “Makabi” komanda Kauno ir Šiaulių apygardoje iškovojo III-ąsias vietas.

1925 m. Kaune Lietuvos futbolo rinktinė žaidė tarpvalstybines rungtynes su Estijos sportininkais. Rinktinės sudėtyje žaidė ir “Makabi” futbolininkai – J. Lifšicas ir L. Gelermanas (pralaimėta 1:0). 1927 m. Rygoje vykusiose Lietuvos-Latvijos tarpvalstybinėse futbolo rungtynėse Lietuvos rinktinėje žaidė “Makabi” nariai – S. Buršteinas ir N. Blatas (6:3). 1933 m. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė pasaulio atrankos turnyre su Švedija. Lietuvos rinktinės sudėtyje žaidė “Makabi” atstovas Nechmanas Blatas (pralaimėta 2:0).

Svarbų vaidmenį sporte vaidina ir sporto bazės, aikštės, stadionai. Viena iš tokių – Kauno sporto halė, kuri buvo pastatyta 1939 m. Kaune vykusiam III Europos čempionatui ir buvo vienintelis toks statinys Europoje. Taip aukštai jį įvertino Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs 1939 m. gegužės 17 d. į Kauną.

Sporto halės statyba (1939).

Kad Sporto halė būtų pastatyta, dideli nuopelnai priklauso inžinieriui Anatolijui Rozenbliumui (1902-1973) per fantastiškai trumpą laiką (1,5 mėnesio) parengusiam halės projektą, vėliau jį tobulinusiam vykstant halės statybai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tarsi atsidėkodama už šį puikų statinį, antrąkart iškovojo Europos čempionų vardus. A. Rozenbliumas gimė Kaune. 1927 m. sėkmingai baigė Keteno (Vokietija) aukštąją Inžinerijos mokyklą, grįžo į Lietuvą, kur iki 1936 m. dirbo samdomu inžinieriumi. Kaip konstruktorius jis dalyvavo projektuojant Kauno centrinio pašto rūmus, Karininkų Ramovę, M.Valančiaus gimnaziją Telšiuose, Tyrimų laboratoriją (dabar Kauno Technologijos universiteto Chemijos f-to rūmai). Po karo A. Rozenbliumas atsidėjo moksliniam darbui Kauno universitete, KPI, Vilniaus inžineriniame institute. 1962 – 1964 m. jam vėl teko grįžti prie Sporto halės rekonstrukcijos darbų.

Lietuvoje gyvenantys žydai buvo tvirtai įsilieję į vietos gyventojų gretas. Kartu su lietuviais ir kitų tautybių atstovais siekė aukštojo mokslo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Štai Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK) veikė Kaune. 1934 –1938 m. studijavo Galina Ambromčikaitė, Nechmanas Blatas, Hirčas Esas. Vytauto Didžiojo Universiteto kūno kultūros katedroje lektoriais dirbo V. Lazersonas ir L. Mirskis.

Lietuvos žiniasklaida dabar laikoma ketvirtąją valdžia. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos žurnalistų gretose dalyvavo ir J. Lifšicas, o 1928 m. Amsterdamo Olimpinėse žaidynėse „Žydų balsą“ atstovavo vienintelis žurnalistas M. Kepeliušnikas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui žydų likimą nulėmė nacistų genocido politika bei vietiniai antisemitai, nutraukę ir aktyvią jų sportinę veiklą Lietuvoje. Kauno IX-ajame forte 1943 m. buvo sušaudytas Isakas Anolikas – 1924 ir 1928 m. Paryžiaus ir Amsterdamo olimpiadų dalyvis. Inž. Anatolijui Rozenbliumui, iškentusiam hitlerinės okupacijos metus, 1944 m. pavyko pabėgti iš Kauno IX–o forto. Nacių okupacijos metais žuvo ir AKKK II-os laidos absolventas Nachmanas Blatas. Nežinomi boksininkų N. Vainerio, J. Jolko, D. Birgelio, taip pat VDU Kūno kultūros katedros dėstytojų V. Lazersono ir L. Mirskio likimai. Daugelis sportininkų emigravo į vakarus. Stalo tenisininkas CH. Duškesas atsidūrė JAV.

Dr. Steponas Gečas, Arvydas Jakštas, Lietuvos Sporto muziejus Lietuvos kūno kultūros akademija, Kaunas