Sostinės galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma Sergejaus Gračiovo paroda

Sergejus Gračiovas „Autoportretas kajutėje“ (apie 1960 m., kart. al., 41×42,5)

Nuo kovo 2 d. galerija „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) kviečia į parodą „Kelionės ir uostai“, kurioje pristatomi kiek primiršti dailininko Sergejaus Gračiovo (1922-1993) kūrybos klodai.

Dailininkas Sergejus Gračiovas gyveno ir kūrė itin sudėtingu istoriniu laikotarpiu: formavosi pasaulinio karo metais, o kūrybos branda sutapo su pokariu, vėlesniais dešimtmečiais, kurie pasižymėjo dideliu ideologiniu spaudimu menininkams. Menininkas savaip spendė šį istorinių aplinkybių programuotą konfliktą. Yra sukūręs užsakominių, soc. realistinių kūrinių, tačiau drauge gynė savo, kaip menininko, laisvę, pasirinkdamas klajones ir kelionės, – tai buvo tam tikra eskapizmo forma, drauge ir paties gyvenimo kelio metafora. Judėjimas ir pauzė, kelias ir namai, kuomet kelyje ilgiesi ramybės ir atokvėpio, o jiems atėjus – tolimesnio judėjimo, tapo Gračiovo kūrybos leitmotyvais.

Parodą pradeda kameriniai šeimos narių portretai, atlikti impresionistine bei rusų peredvižnikų maniera. Ypatingai šilti dailininko vaikų kuriami portretai. Bene svariausi parodoje tampa darbai iš kelionių, kuriuose užfiksuoti matyti žmonės bei vaizdai. Gračiovo tapyboje atsiskleidžia plati egzotškų kraštų geografija: nuo Bosforo sąsiaurio atsiveriantis Stambulas, Šv. Vincento kyšulys Portugalijoje, Gurzufas Kryme, Kaukazo kalnai, Juodosios jūros ir Atlanto vandenyno pakrantės, Afrika, Kinija, – ir drauge įdėmus, ramus, subtilaus stebėtojo žvilgsnis į žmogų. Kadangi paroda retrospektyvinė, joje pristatomi ir vėlyvesni, Lietuvoje sukurti Vilniaus ir Kuršių Nerijos peizažai, marinistiniai darbai, žanrinės kompozicijos, natiurmortai.

Pasak Olgos Gračiovos: „Mėgstamiausias dailininko peizažo motyvas – jūra. Jis tapė Baltijos ir Juodosios jūros pakrantes, Atlanto vandenyną, taip pat Krymo ir Kaukazo kalnus, Lietuvos ežerus. Idėjų kūrybai S. Gračiovas sėmėsi lankydamasis Klaipėdos ir Kaliningrado uostuose, stebėdamas žvejų, laivų remonto įmonių darbininkų darbą, tapė pasieniečius, karo lakūnus.“

S. Gračiovas savo kūrybos kelią pradėjo miniatiūros meno studijomis  Palecho meno mokykloje (1937–1941), po to – Ivanovo meno mokykloje (1941–1942). 1951-aisiais baigė studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute, tapybą (pas prof. Vytautą Mackevičių). Nuo 1954-ųjų priimtas į Dailininkų sąjungą, o nuo 1952-ųjų aktyviai dalyvavo visose respublikinėse ir visuomeninėse parodose, kartu su kitais dailininkais atstovavo to meto Lietuvos meną.  S. Gračiovo darbai eksponuoti Rygoje, Taline, Maskvoje ir kitose šalyse. Lietuvos ir Rusijos kultūros ministerijų užsakymu dailininkas tapė teminius paveikslus, kurie tapo užsakovų nuosavybe. S. Gračiovas iliustravo knygas. Jo piešinius spausdino laikraščiai ir žurnalai. 1982 m. dailininkui buvo suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, apdovanotas „Švyturio“ žurnalo premija už piešinius ir plakatus. Dailininko darbų yra Lietuvos dailės muziejuje bei privačiose kolekcijose Kanadoje, JAV, Vokietijoje, Australijoje, Japonijoje, Olandijoje, buvusioje Jugoslavijoje. Paskutinė dailininko darbų paroda buvo surengta 2003 m.

Paroda galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki balandžio 6 dienos.