2014-10-08 | 05:30
Vidutinis skaitymo laikas:
2 min.
Vanda Juknaitė. Keturios pauzės
 |
| Rašytojas Ichokas Meras ir jo sesuo Janina. Asmeninio Janinos Meraitės Hersh archyvo nuotrauka |
Icchokui Merui 80. Dar labai arti netekties skausmas. Jis mirė šįmet, kovo mėnesį. O ir jubiliejus nėra visai tikras, nustatytas specialios komisijos. Sesers Janinos liudijimu, po karo, kad galėtų visiškai vieniems pasaulyje be jokių artimųjų likusiems vaikams išduoti kokius nors dokumentus, komisija pagal išvaizdą turėjo nustatyti jų metus. Icchokas buvo labiau sunykęs. Jį priglaudė didelė šeima, jie patys badavo. Komisija Icchoką pajaunino dvejais metais. Janina atrodė kiek geriau, jai nurašė vienus metus.
 |
| Icchoko Mero tėvai: Mirjam ir Jehuda. Asmeninio Janinos Meraitės Hersh archyvo nuotrauka |
Katastrofa lydėjo juos visą gyvenimą. Paskutiniuosius dešimt jo gyvenimo mėnesių, praleistų ligoninėje, Janina nepasitraukė nė vienai dienai: „Aš jį glosčiau ir bučiavau. Broliuk, mano broliuk. Ir jis mane glostė ir bučiavo.“
Taip pat žiūrėkite ir klausykite:
Jau visai prieš mirtį Icchokas paklausė:
– Ar tikrai mano mamą sušaudė?
– Tikrai sušaudė.
– Tai kodėl man nesakei?
– Nenorėjau tavęs jaudinti.
Taip pat skaitykite:
Etiketo žinovas A. Lydeka: kaitra kiek pakoreguoja mūsų aprangą, tačiau jos kodo – ne
Dažniausios klaidos renkantis patalynę
Saulės baterija ir elektros tinklas: kaip jie veikia kartu?
Kiemo dangų priežiūra vasarą: kaip atnaujinti paviršius?
Terasa – neatsiejama poilsio zona: kokias medžiagas naudoti?
Birželį fiksuota karščiausia diena ir naktis, Vilniuje tokios temperatūros nebuvo 250 metų
Kodėl sugedusią techniką verta patikėti profesionalams?
– Mama, mama, sugrįžk, man labai skauda.
Išsiskyrimo sielvartas sujudino sesers atmintyje jautriausias akimirkas. „Aš jo klausiau, ar tu prisimeni, kaip pirmąjį rudenį nebegalėdamas ištverti alkio atėjai pas mane aštuonis kilometrus basas. Manęs jis nerado. Nuėjo pas kleboną ir ten manęs nerado. Buvau išėjusi pas draugę. Alkanas, basas grįžo atgal aštuonis kilometrus. Atsakė – jau nebeprisimenu.“
 |
| Rašytojo Icchoko Mero antroji mama Bronislava Dainauskienė. Asmeninio Janinos Meraitės Hersh archyvo nuotrauka |
„Ponia Dainauskienė buvo labai geros širdies. Bet jie buvo labai neturtingi. Kai turėjo bulvių, neturėjo duonos, kai turėjo duonos, neturėjo bulvių. Tai ji sakė Izinkai, kai valgai bulvę, užsipilk daug druskos, tada labai norėsi gert, prigersi daug vandens ir nebesijausi toks alkanas.“
Tos moters širdis suprato, kad vaiką reikia ne tik pamaitinti, reikia guosti. Sesers Janinos atmintyje išlikusi akimirka atveria. Ne viename Icchoko Mero kūrinyje kartojasi žindančios kūdikį moters įvaizdis – lietuvės, žindančios žyduką ir žydės, žindančios savo pienu lietuviuką. Išrašytas be sentimentų, beveik pro sukąstus dantis.
Kai žeminamą Abraomą Lipmaną, išdrįsusį nenusiimti prieš Šogerį nučiupinėtos kepurės, pirmą kartą nuplaka odiniu bizūnu su plienine viela viduryje, jis ištaria – „Tokia mūsų tradicija. Aš kitaip negaliu.“
„Trečią kartą Lipmanas irgi nenusiėmė kepurės. Tuomet Šogeris paskyrė dvidešimt rykščių ir pats skaičiavo.
Kai Lipmanas pakilo nuo suoliuko, jis atsakė Šogeriui:
– Tokia… mūsų… tradicija… Aš… kitaip negaliu.
Tuomet Šogeris atskaitė dar penkias, nusijuokė ir išėjo.“
(„Lygiosios trunka akimirką“ p. 173-174)
Šiose keturiose pauzėse visas rašytojas Icchokas Meras, jo būdas ir jo stilius. Stilius, priverčiantis mus kvėpuoti kartu. Žengti kartu per tebealsuojančią kraujo prarają. Žengti savo širdy. Kvėpavimu.
„Turbūt teisingai sakė Rudis.
– Negalima išsaugoti vieno žmogaus. Galima saugoti tiktai visus žmones.
– Jis, matyt, žino“. (p. 146)
Ačiū, kad esate kartu!
Šiandien perskaitėte 1 straipsnį.
Žemiau esanti juosta rodo surinktą paramos dalį. Ji atspindi, kiek lėšų mums dar reikia uždirbti iš reklamos bei pardavimų, kad galėtume ir toliau leisti Bernardinai.lt.
Rugpjūčio MĖNESIO TIKSLAS:
Jau surinkome: 4073.44 Eur (16%)
0 €
25 000 €
Skirtingai nei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių, „Bernardinai.lt“ neturi turtingų savininkų, užsienio fondų ar politinių užtarėjų. Mūsų modelis kitoks – mes priklausome tik savo skaitytojams. Tai reiškia, kad mūsų redakcija negali būti nupirkta ar paversta kieno nors ruporu.
Mūsų misija – laisva, krikščioniškomis vertybėmis grįsta žurnalistika ir atviras turinys visiems. Štai trys priežastys, kodėl verta mus paremti jau šiandien:
- Turinys be sienų: mes neturime užrakintų ir tik prenumeratoriams prieinamų straipsnių (angl. paywall), nes tikime, kad šviesa ir tiesa turi būti prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo pajamų.
- Nepriklausomybė: už Jūsų paramą tiesiogiai apmokamas žurnalistų ir autorių darbas, leidžiant mums rašyti drąsiai ir atvirai.
- Tai kainuoja nedaug: kasmėnesinė parama kainuoja mažiau nei vienas kavos puodelis kavinėje, bet sukuria didžiulę vertę Lietuvos visuomenei.
Jei norite, kad naujienos būtų paremtos vertybėmis, o ne diktuojamos savininkų ar kitų asmenų siaurų interesų – pasirinkite kasmėnesinės paramos sumą ir tapkite mūsų rėmėju!
Paremti kas mėnesį
Arba paremti vieną kartą
Vienkartinė parama kortele
✈️ Paremkite mus keliaudami!
Ruošiatės į užsienį? Naršykite pigiau su „MoreMins eSIM“. Su kodu BERNARDINAI gaukite 50% nuolaidą (1 GB vos nuo 0,99 €), o dalis sumos atiteks portalui.
Užsisakyti eSIM su nuolaida
Tradiciniam bankiniam pavedimui:
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos nr.: LT06 7044 0600 0598 4890
Gavėjas: VŠĮ Bernardinai.lt
Banko kodas: 70440 | SWIFT (BIC): CBVILT2X
Įmonės kodas: 300671187
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Partnerių ir užsakomasis turinys (Bernardinai.lt už šį turinį neatsako)